Inovatyvios cukrinių runkelių auginimo technologijos

Cukrinių runkelių derlingumai ūkiuose svyruoja nuo 40 iki 80 t ha-1 šakniavaisių. Siekiant aukštų derlingumų reikia ne tik puikių agrotechnikos žinių, bet ir sėkmės (palankūs orai reikiamu laiku), o tai nuo augintojo praktiškai nepriklauso. Pavyzdžiui, siekiant 80 t ha-1 derlingumo, jau pavasarį būtina investuoti beveik 1,5-2,0 kartus daugiau lėšų trąšų, pesticidų ir biologiškai aktyvių preparatų pirkimui, po to reikia skirti didelį dėmesį savalaikiai bei kokybiškai pasėlių priežiūrai, nes ypač intensyvių technologijų sąlygomis, net ir maža klaida gali šakniavaisių derlingumą sumažinti 10-15 t ha-1 ir vietoje 80 t ha-1, tegauti 65 tonas. Tada tenka džiaugtis, kad nepatirtas nuostolis. Tuo tarpu taikant tausojančias technologijas 65 t ha-1 cukrinių runkelių derlingumas užtikrina 1,5 - 2,0 tūkstančių litų pelną.  Dėl to labai svarbu mokėti optimaliai prognozuoti norimą išauginti cukrinių runkelių derlingumą ir sudaryti atitinkamą agrotechniką. Taikant intensyvias cukrinių runkelių auginimo technologijas didėja dirvos tarša nepageidaujamais elementais. Dėl to išsivysčiusiose šalyse plačiai taikomi biologiniai preparatai. Jie priderinami prie ūkiuose taikomo pagrindinio ir priešsėjinio dirvos dirbimo, tręšimo, auginamos veislės genetinio potencialo ir integruotos augalų apsaugos. Vokietijos, Austrijos, Danijos, Lenkijos ūkininkai jau sunkiai įsivaizduoja ūkininkavimą be biologinio preparato Amalgerol, gerinančio dirvos savybes. Dažniausiai šis preparatas išpurškiamas rudenį nuėmus priešsėlio derlių, o kai kuriuose ūkiuose purškimas juo pakartojamas ir pavasarį prieš runkelių sėją.

Didelę įtaką cukrinių runkelių derlingumui ir šakniavaisių cukringumui turi veislių ypatumai. Visuomet reikia atidžiai perskaityti siūlomų veislių savybių aprašus. Sėklininkystės įmonių vadybininkai dažniausiai akcentuoja veislių derlingumo skirtumus. Šie duomenys svarbūs, bet yra ir kitos savybės, kaip technologinės brandos ankstyvumas, atsparumas ligoms, sausroms, reikalavimai dirvožemiams ir t.t. Pirmiausiai reikia žinoti, ko norima iš kiekvieno lauko pasėlių. Derliaus nuėmimo laikas būna labai skirtingas, dalį šakniavaisių tenka palikti laikinam saugojimui kaupuose. Dėl to veislių parinkimas nėra lengvas uždavinys ir būtų gerai pasitarti su konsultantais.

Siekiant vidutinio 40 - 50 t ha-1 cukrinių runkelių derlingumo, būtina suformuoti ne mažesnio, kaip 80 tūkst. ha-1 augalų pasėlio tankumą. Išsėjimo norma turi būti 100 tūkstančių sėklų į hektarą. Sėjos laikas: balandžio 25 – gegužės 05 d. Vidutinė tręšimo norma N90-115 P65-80K100-135+siera, magnis, boras. 60 % azoto ir visa norma fosforo ir kalio trąšų išberiama prieš runkelių sėją. Tokiam planuojamam derlingumui, trąšų formų parinkimas didesnės reikšmės neturi. Runkeliams turint 6 - 10 lapų, pasėliai papildomai tręšiami azoto trąšomis. Azoto trąšų formos gali būti įvairios (amonio salietra, KAS su StabilureN, Sulfammo 30 ir kt.). Tręšiant per lapus atiduodamos boro bei magnio ir, esant reikalui, kitos mikroelementinės trąšos. Tokio produktyvumo pasėliuose gerai užsirekomendavo prolino preparato Prolis boro trąšos Bortit plius ir magnio trąšos Magnis super derinys. Ūkininkų patirtis rodo, kad negalima vėlinti purškimų herbicidais. Būna taip, kad ūkininkai dažnai „laukia“ didesnio kiekio sudygstančių piktžolių. Šiuo atveju, pakanka dviejų purškimų herbicidais. Jei augalai patiria herbicidų stresą, jų atgaivinimui naudojamas preparatas Terra sorb foliar.

Siekiant išauginti 50 - 60 t ha-1 šakniavaisių derlių, būtina suformuoti ne mažesnio kaip 85 - 95 tūkst. ha-1 augalų pasėlio tankumą. Išsėjimo norma – 110 - 115 tūkst. ha-1 sėklų. Sėjos laikas –balandžio 25- gegužės 02 d. Vidutinė cukrinių runkelių tręšimo norma - N115-140P80-90K120-150 + siera, magnis, boras. Tręšiama prieš sėją, atiduodant 55 - 60 % azoto bei sieros trąšų ir 70 - 100 % fosforo, kalio, magnio. Po sėjos atiduodama likusi dalis fosforo ir kalio trąšų norma. Pasėliams sudygus, tręšiama azoto (60 kg ha-1) trąšomis. Runkelių poreikis mikroelementams patenkinamas apipurškiant per lapus. Siekiant numatyto augalų produktyvumo naudojamas Bortit plius ir Terra sorb foliar derinys. Apipurškimą boro trąša gali reikėti pakartoti ir tai daroma atsižvelgiant į augalų būklę. Ūkininkai, turintys ilgalaikę cukrinių runkelių auginimo patirtį, gerai žino, kokią daro žalą laiku nesunaikintos piktžolės. 50 - 60 t ha-1 šakniavaisių derlių galima išauginti tik 3 kartus purškiant cukrinių runkelių pasėlius herbicidais. Patarimas – renkantis herbicidus arba jų derinius, pirmiausiai reikia pasitarti su konsultantais, nes bendrų rekomendacijų visiems pasėliams nėra. Dažnai tenka pastebėti herbicidų pažeistus augalus. Kad taip neatsitiktų cukrinių runkelių augintojai Rusijoje jau 15 metų naudoja biologinį preparatą Albit. Ūkių ir mokslinių institutų duomenimis vidutinis derliaus priedas viršija 5,0 t ha-1. Taip pat nustatyta, kad šis preparatas 10 – 60 % didina augalų atsparumą sausroms. Ūkininkai jau supranta, kad norint pasiekti užsibrėžtą tikslą be fungicidų sunku apsieiti. Suprantama, biologiniai preparatai sustiprina augalų imunitetą, tačiau susidarius palankioms ligų plitimui sąlygoms, o jau nekalbant jei jie nenaudojami, ligos gali esminiai sumažinti augalų produktyvumą. Patirtis rodo, kad fungicidų efektyvumą galima padidinti kaip lipniąją medžiagą naudojant biologinį preparatą Aventrol.    

60-70 t ha-1 cukrinių runkelių derliui gauti, būtina suformuoti 95-105 tūkst. ha-1 augalų pasėlio tankumą. Siekiant gauti tokio tankumo cukrinių runkelių pasėlį, reikia išsėti 115 - 125 tūkst. ha-1 sėklų. Sėjos laikas balandžio 20-30 d.d.  vidutinė tręšimo norma bus N160P90-100K150-175+ siera, magnis boras.Ūkininkų patirtis rodo, kad siekiant tokio derlingumo, reikia prieš sėją ar po sėjos kartu su herbicidais išpurkšti biologinį preparatą Azofit. Azoto bakterijų preparatai buvo tiriami jau seniai. Iki 2000 metų atlikta nemažai bandymų apveliant sėklas biologiniais preparatais. Prof. Edmundas Lapinskas savo darbuose paskelbęs duomenis, kad azoto bakterijos esminiai didina cukrinių runkelių derlingumą. Ypač didelis efektas gautas derinant azotą fiksuojančias bakterijas su bakterijomis fosforo fiksatoriais. Nuo tų tyrimų praėjo nemažai laiko, pakito mikrobiologijos technologijos ir dabartinius preparatus paprasčiau naudoti. Antai Truskavos (Kėdainių r.) žemės ūkio bendrovėje cukrinius runkelius apipurškus azotobakterių preparatu Azofit, cukrinių runkelių derlingumas siekė 78,8 t ha-1, o cukringumas - 17,7 proc. Po runkelių sėjos atiduodama ir likusi fosforo kalio trąšų normos dalis. Pasėliams sudygus, tręšiama azoto (80 kg ha-1) trąšomis. Geriausia naudoti amonio salietrą. Cukriniams runkeliams suformavus 6 - 10 lapų, atiduodama likusi azoto trąšų dalis. Jei orų sąlygos normalios, rekomenduojama pasirinkti amonio salietrą. Nuo nepalankių aplinkos veiksnių patikimai apsaugoja laisvųjų amino rūgščių preparatas Terra sorb foliar, derinyje su Bortit plius, Magnis super bei Plonvit runkeliams. Siekiant išauginti aukštus cukrinių runkelių derlingumus, labai didelį dėmesį būtina skirti augalų apsaugai ir ypač piktžolių naikinimui. Įvertinus augalų būklę gali reikėti net du kartus naudoti fungicidus, savaime suprantama, negalima pamiršti pridėti lipniosios medžiagos Aventrol. Aventrol padidina fungicidų efektyvumą, nes susidariusi plėvelė ne tik apsaugoja preparatą nuo nuplovimo, bet ir neleidžia suirti veikliajai medžiagai nuo saulės radiacijos. Biologinis preparatas ne tik padidina fungicidų efektyvumą, bet kartu dar sudaro ant lapų tarsi apsauginę plėvelę, pro kurią nepatenka patogenai.
 
Aleksandro Stulginskio Universitetas
Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas
Prof. Albinas Šiuliauskas, doc. Vytautas Liakas