Darnioji žemdirbystė ir dirvožemio savybių gerinimas

Žiemą žemdirbiai daugiausiai dėmesio skiria trąšų pasirinkimui ir įsigijimui. Tačiau kaip išvengti klaidų? Trąšų pasirinkimą lemia daug veiksnių, tačiau visada naudingiau naudoti tokias trąšas, kurios ne tik augalus aprūpintų mineralinės mitybos elementais, bet sąlygotų ir kitų aplinkos veiksnių optimizavimą bei prisidėtų prie aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo. Antai apie 60 – 90 proc. azoto, esančio augaluose, yra biologinės kilmės ir į augalus patenkantis mikroorganizmų dėka. Dirvos ore esantį molekulinį azotą, dirvožemio bakterijos fiksuoja ir transformuoja į augalams prieinamą pavidalą. Praktiškai visi žino simbiotines azoto bakterijas, aprūpinančias ankštinius augalus azotu. Nesimbiotinės, laisvosios bakterijos praturtina visų kultūrinių augalų šaknų rizosferą azotu. Rusijoje dar 1926 m. S. Kostyčevas teigė, kad azotobakterių panaudojimas žemės ūkyje atstoja dalį azoto trąšų. Vėliau paaiškėjo, kad azotobakterės ne tik fiksuoja atmosferos azotą, bet ir aprūpina augalus vitaminais, fitohormonais bei biostimuliatoriais. 1939 m. Lietuvoje Vilniaus ir Naujosios Vilnios apylinkėse atlikti pirmieji S. Bazarevskio darbai rodo, kad trūkstant azoto trąšų miglinių augalų mitybos azotu sąlygas gali pagerinti azotą iš oro fiksuojančios bakterijos azotobakterės. Tačiau, jo tyrimų duomenimis, šių bakterijų pakankamai buvo rasta tik 12 proc. dirvožemio mėginių. E.A. Arlauskienė rūgščiuose nekalkintuose Vėžaičių balkšvažemiuose šių bakterijų taip pat neaptiko. Šiandien padėtis pasiketė. Mikrobiologijos mokslo dėka azotobakterėmis galima aprūpinti augalus bet kuriuo augimo laikotarpiu ir pagerinti augalų mitybą.

Dirvožemyje taip pat yra pakankamai fosforo, kai kuriuose netgi daugokai. Eilę metų naudojant mineralines trąšas, dirvoje šio elemento ženkliai padidėjo. Geriausiu atveju iš trąšų augalai įsavina apie 10 – 15 proc. šio elemento. Likusi nepanaudota fosforo dalis įsitvirtina dirvoje. Blogiausia, kad fosforas pereina į vandenyje netirpų pavidalą ir augalams būna neprieinamas. Mūsų konsultantai padeda ūkininkams įdiegti inovatyvias technologijas „išgaunant“ fosforą iš žemės ūkio naudmenų. Dirvoje yra fosfatus mobilizuojantys mikroorganizmai, gebantys fosforą iš vandenyje netirpaus pavidalo transportuoti į augalus. Tai dažniausiai mikoriziniai grybai, sudarantys simbiotinius ryšius su 80 proc. lauko augalų, kurių dėka augalai aprūpinami fosforu. Negalėjo būti taip, kad mikrobiologams nekiltų mintis sukurti biologinių preparatų. Efektyvių ir konkurencingų azoto fiksatorių ir endomikorizinių grybų pagrindu buvo sukurti biologiniai preparatai, gerinantys augalų aprūpinimą azotu ir fosforu. Dar iki 2000 metų prof. E. Lapinskas nustatė azotobakterių ir kitų naudingų mikroorganizmų – fosforo ir kalio bakterijų – kompleksinio panaudojimo veiksmingumą cukriniuose runkeliuose. Tuo metu cukrinių runkelių sėklos buvo apveliamos azotobakterių (Azotobacter chroococcum), fosforo bakterijų (Bacillus megaterium var. Phosphaticus) ir kalio bakterijų (Bacilus mucilaginosus siliceus) preparatais. Nustatyta, kad kompleksiškai naudojant trijų skirtingų rūšių bakterijų preparatus, patikimai padidėjo cukrinių runkelių derlingumas ir šakniavaisių cukringumas. Šiandien cukrinių runkelių sėklų apvėlimas šiais preparatais gamyboje nenaudojamas. Tačiau remiantis tų metų patirtimi galime dirvą apipurkšti azotobakterių Azotobacter vinelandii preparatu AZOFIT ir Bacillus megaterium bakterijų bei preparatu Albit. Bendromis pastangomis galime sustabdyti dirvų degradavimą ir užtikrinti efektyvią augalų mitybą, didinančią ūkių pelningumą puoselėti dirvožemius, mažiau teršti aplinką mineralinėmis trąšomis

UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis