Pirkėjams vis labiau priimtinos neišvaizdžios daržovės

Nevalyti, skirtingų formų produktai vartotojams priimtinesni už atvežtinius ir atrodančius identiškai. Mat pastarieji asocijuojasi su nenatūralumu ir prasta kokybe. Verslininkai neslepia, kad renkantis nevalytas daržoves išlošiama ir kita prasme – jos ilgiau negenda.

Svarbiausia – natūralumas

Kaip LRT interneto tarnybai kalbėjo kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, anksčiau galiojusi Europos direktyva, nurodanti klasifikuoti daržoves, panaikinta ir dabar galima tiekti nevienodų formų daržoves.

„Tai buvo orientuota į vartotoją, kad jis neva išlepęs ir [reikia] patiekti geriausios kokybės produkciją. Dabar matome tendenciją, kad žmonės yra budrūs ir jeigu visos morkos lygios, gražios ir t.t. – jiems tai kelia įtarimą, klausimų, kodėl jos tokios“, – paaiškino M. Maciulevičius.

Nelygių, nevienodų formų daržovės, verslininko teigimu, vartotojams priimtinesnės.

„Jos nėra visiškai išsigimusios, kartu nėra tiek išvaizdžios kaip plastikinės kiniškos, bet tai simbolizuoja jų natūralumą – tai joms yra pliusas. Kreivumas žinančiam yra kaip simbolis – lengviau atpažinti. Didžioji dalis žmonių žino, ko jie nori, kodėl produktas taip atrodo.

Kai nueini į prekybos centrą, kur pardavinėja obuolį, kuris atrodo kaip plastikinis, supranti, kad to gamtoje būti negali“, – pridūrė vienas iš Tymo turgaus steigėjų Vytautas Ratkevičius.

Kalbėdamas apie didesnius ūkius, kurie poliruoja, nuvalo žemes nuo daržovių, M. Maciulevičius tikino, jog turgelių prekyboje šios daržovės nėra tokios patrauklios kaip žemėtos, kurios žmonėms asocijuojasi su natūralumu.

Verslininko teigimu, tokie išrankesni pirkėjai netgi išlošia – valant morkas nusivalo ir jos apsauginė plėvelė, jos ne taip ilgai gali išstovėti, skirtingai nuo nevalytų, kurias, prie tinkamos temperatūros, galima laikyti per žiemą.

Steriliai atrodančios daržovės – atgrasios

„Aišku, kai ūkininkams reikia dirbti su prekybos centrais, tai turi pasiūlyti kitą pakavimo asortimentą, bet kai kalbama apie turgelius, kur su vartotojais dirbama tiesiogiai, tai pagrindinis dalykas – natūralumas“, – pabrėžė M. Maciulevičius.

Viename tokių turgelių savaitgaliais apsiperkanti vilnietė Ilona K. kalbėdama su lrt.lt teigė, jog ji prekybos centruose daržovių stengiasi nepirkti visai, o jas rinktis iš tų, kurias parduoda ūkininkai.

„Todėl, kad tos daržovės prekybos centruose jau taip švariai nuvalytos, atrodo kaip nuplautos ir supakuotos į maišelius. Čia [ūkininkų turgeliuose] galiu pati išsirinkti, kiek ir kokių daržovių man reikia, viskas dėžėse“, – į maišelį kraudama burokėlius kalbėjo pirkėja.

„Kažin dar kaip ten tas daržoves nuvalo, kad jos tokios švarios būna. Gal kokius chemikalus naudoja? Tai geriau jau pirkti nešvarias, su žemėmis, kurias pats gali nusiplauti“, – toliau nuomonę dėstė Ilona K.

Parduotuvėse renkasi švaresnes

Sostinėje esančios natūralių, gurmaniškų ir ekologiškų prekių parduotuvės įkūrėjas Andrius Samaitis LRT interneto tarnybai teigė, jog šioje specializuotoje parduotuvėje pirkėjai neatsisako nevalytų, negražios formos daržovių ar vaisių, tačiau švarius produktus vis tik perka labiau: „Pirkėjai gali pasirinkti, ir atrodo, jiems priimtiniau švaresnės.“

Pasak A. Samaičio, parduotuvėje yra visokių – plautų ir neplautų – daržovių, tačiau neplautos išsilaiko ilgiau. „Pirkėjai ieško natūralių produktų, bet jiems svarbiausia yra produkto kilmė, ekologiškumas ir natūralumas“, – pažymėjo įmonės įkūrėjas.

Tuo metu Švedijoje šimtai tonų „negražių“ morkų, burokėlių ir kitų daržovių už 6 mlrd. JAV dolerių (14,3 mlrd. Lt) sumą išmetama į sąvartyną. Švedijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, ketvirtadalį visų surinktų morkų parduotuvės išbrokuoja, apie trečdalis išaugintos produkcijos niekada nebus suvartota, nors didžioji dalis išmestos produkcijos yra tinkama valgyti.

Tokios prekės šioje šalyje nepasiekia maisto produktų parduotuvių lentynų, nes prekybininkai įsitikinę, jog apvytę pomidorai ir ruplėtos morkos pirkėjo nesudomins ir suges, pridarydamos prekybos centrų savininkams nuostolių.

www.lrt.lt