Lietuviškuose soduose pilotiniai projektai „nenutūpė“

Kelerius metus verslinių sodų savininkai skundėsi, kad mažinti jų versle patiriamą riziką draudimas nepadeda. Šių metų pradžioje sodininkai ilgai įtikinėjo pasėlių draudikus, kad Lietuvoje siūlyti „standartinį“ paketą sodams, kaip kad yra daugelyje Europos šalių, - derlių drausti nuo audros, liūties ar krušos - nėra prasmės. UAB „Luksnėnų sodai“ (Alytaus r.) direktorės Elenos Žilinskienės įsitikinimu, Lietuvoje sodus daug svarbiau apdrausti nuo pavasarinių šalnų ir iššalimo žiemą. Pasėlių draudimo paslaugas teikianti bendrovė tada teigė, kad yra pasirengusi dirbti ir plėsti paslaugų spektrą. Tartasi, jog trijuose skirtinguose Lietuvos regionuose bus vykdomi pilotiniai (bandomieji) draudimo projektai, kurių metu bendrovė draustų vaismedžius nuo šalnų ir iššalimo.

Šios savaitės pradžioje per žiniasklaidos priemones Alytuje įsikūrusios bendrovės direktorės E.Žilinskienės išsakytas skundas, kad verslinių sodų savininkų netenkina draudimo paslaugų sąlygos, paskatino ir pasėlių draudikus, ir sodų savininkus atstovaujančios Lietuvos verslinių sodų asociacijos  klausti, kaip  sekasi bendradarbiauti.
 
„Nesulaukėme nei vieno verslinių sodų savininko, norinčio, kad jo sodas būtų apdraustas nuo šalnų ar iššalimo. Turėjome paruošę ir tokių paslaugų paketų tarifus. Tačiau niekam apie tai nesiteiravus, į rankas nei vienam savo paslaugų nebrukome – draudimas žemės ūkio sektoriuje turi būti pasirenkamas laisvanoriškai“, - susidariusią situaciją dėl sodų draudimo nuo šalnų ir iššalimo vertino "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialo "VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas. Bendrovės interneto tinklapyje informacijos apie tai nėra.  

„Mums nebuvo pateiktos nei draudimo sąlygos, nei įmokų tarifai. O tradicinis teikiamų paslaugų paketas sodams – drausti nuo audros, liūties ar krušos, daugeliui asociacijos narių neaktualus“, - teigė Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVSA) vadovas D. Kviklys. Šiais metais siūlomu tradiciniu draudimo paketu pasinaudojo tik vieno verslinio sodo savininkas iš Biržų rajono: praėjusiais metais patyręs nuostolių dėl krušos, šiemet iš 60 ha draudė tik 6 ha pačių vertingiausių veislių obelų sodo, įmokos tarifas siekė 11,5 proc. hektaro vertės.

Pasidomėjus, kuo sodai Lietuvoje skiriasi nuo įveistų kitose Europos šalyse, specialistai didelių skirtumų nenurodė. „Ir Europoje sodai nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Užsienyje apsisaugoti nuo jų virš obelų lajos sumontuojami vandens purkštuvai, o kartais ir net masyvūs ventiliatoriai. Tačiau tai yra labai didelės investicijos. Ten pasitaiko ir iššalimo atvejų. Lietuvoje ši problema nėra labai dažna. Mes su draudikais tarėmės ne dėl suaugusių obelų draudimo nuo iššalimo, bet dėl sodų jaunuolynų iki trejų metų draudimo “, - asociacijos narių poreikius tikslino D. Kviklys.

Pasak Vokietijos draudimo bendrovės specialiųjų augalų draudimo  departamento vadovo  Michael Loesche, šį rudenį draudikai vėl susitiks su sodininkais detaliai aptarti minėtų pilotinių projektų vykdymo sąlygų.