Tiesioginės išmokos 2015 - 2020 m.

1 pav. ES Tiesioginių išmokų už 2013 m. sumos paskirstymas Lietuvoje

 

  Pagal 1 pav., absoliučiai didžioji voko dalis (93,8 proc.) skiriama pagrindinei išmokai už deklaruotą plotą. Skaičiavimas paprastas, pavyzdžiui, ūkis, turintis 100 ha žemės už 2013 m. gauna: 451,72 ha * 100 ha = 45.172 Lt. Pabrėžtina, jog mėlyna spalva pažymėtos schemos – laisvai pasirenkamos. Todėl pagrindinei išmokai už plotus – galėjome skirti ir visa 100 % voko, paramą vienodai paskirstant visiems šalyje deklaruotiems hektarams. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata galios ir už  pereinamaisiais 2014 m. teiktinoms paraiškoms paramai tiesioginėmis išmokomis gauti. Atitikus nustatytus kriterijus remtiniems objektams – papildomai mokamos nacionalinės išmokos (PLNP).

2 pav. Tiesioginių išmokų sumos paskirstymas Lietuvoje nuo 2015 m.

  Pagal 2 pav. nuo 2015 m., ES Tiesioginių išmokų suma (į kurią nepatenka nacionalinės išmokos) skirstoma į:
  3 privalomąsias schemas (pažymėta žalia spalva):
-    Pagrindinė išmoka už plotus (tokiu pačiu principu, kaip ir iki šiol mokama išmoka),
-    „Žalinimo“ išmoka,
-    Jaunųjų ūkininkų išmoka.
  4 laisvai pasirenkamas (pažymėta mėlyna spalva) (Pastarųjų schemų galime ir nesirinkti, visas sumos lėšas skirdami vien tik viršuje nurodytoms privalomosioms schemoms):
-    Susietoji parama,
-    Išmoka už pirmuosius hektarus (Perskirstymo išmoka),
-    Išmoka už plotus su gamtinėmis kliūtimis (Nepalankumo išmoka),
-    Smulkiųjų ūkininkų schema.

  ES tiesioginės išmokos - tik aktyviems ūkiams;
  Valstybėms narėms privalomos pasirinkti schemos:
  „Žalinimas" arba išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą;
  Jaunųjų ūkininkų išmoka;
  Neprivalomos (valstybių narių laisvai pasirenkamos) schemos:
  Smulkiųjų ūkininkų schema;
  Susietoji parama;
  Išmoka už plotus, kuriuose esama gamtinių kliūčių (Nepalankumo išmoka);

  Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama;
  ES Teisės aktai;

 

ES tiesioginės išmokos - tik aktyviems ūkiams

  Nuo 2015 m. ES tiesioginės išmokos gali būti skiriamos tik aktyviems ūkininkams – tokia nuostata yra įtvirtinta Reglamentu, pagal kurį yra skiriamos tiesioginės išmokos visose ES valstybėse narėse. Nurodoma, kad išmokos neskiriamos asmenims, kurie:

  1.  Eksploatuoja oro uostus;

  2.  Teikia geležinkelio paslaugas;

  3.  Eksploatuoja vandens valymo įrengimus;

  4.  Teikia nekilnojamojo turto paslaugas;

  5.  Eksploatuoja nuolatines sporto ir pramogų aikšteles;

  Tačiau taip pat nurodoma, kad valstybės narės turi sudaryti sąlygas šiems asmenims įrodyti, kad jie vykdo žemės ūkio veiklą, pasirinktinai bent pagal vieną iš šių kriterijų:

  a) subjekto metinė tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 % visų pajamų, kurių jis gavo iš ne žemės ūkio veiklos,

  b) subjekto vykdoma žemės ūkio veikla nėra nereikšminga,

  c) subjekto pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.

  Pavyzdžiui, jei pareiškėjas, teikiantis nekilnojamo turto paslaugas, įrodo, kad jo pajamos iš žemės ūkio (visa ES parama – Kaimo plėtros parama ir Tiesioginės išmokos – taip pat turi būti skaičiuojama kaip pajamos iš žemės ūkio) sudaro bent 5 proc. nuo jo ne žemės ūkio pajamų, jis pagal ES reikalavimus (įtvirtintus Reglamentu) – „Aktyvus ūkininkas“  ir jam parama turi būti skiriama.

  Be minėtų kriterijų, valstybės narės, siekdamos patikrinti pareiškėjų atitikimą „Aktyvaus ūkininko“ sąvokos, galės taikyti ir papildomus kriterijus, kurie turės būti suderinti su Europos Komisija, tačiau negalės būti siejami su gamyba, gamybos faktoriais, t. y. reikalavimu laikyti gyvulius ir pan.

  Su tokiomis Europinėmis nuostatomis nesutinkame. Visada siekėme, kad tiesioginė parama būtų mokama tik realią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, t. y. auginantiems pasėlius ir (arba) laikantiems gyvulius. Todėl šiuo metu tiek su ministerijos socialiniais partneriais (žemdirbių ir kitų susijusių organizacijų atstovais), tiek ir derybose įvairiais lygmenimis Briuselyje aktyviai ieškome sprendimų, kaip paramą nukreipti „tikrajam“ žemės ūkiui.

  Kriterijus, kuriuos naudosime „Aktyviam ūkininkui“ apibrėžti, turime pranešti Europos Komisijai iki 2014 m.  rugpjūčio 1 d.

        
  „Žalinimas" arba išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą

  „Žalinimas“– naujas Tiesioginių išmokų elementas. Tai išmoka už visą deklaruotą (tinkamą paramai tiesioginėmis išmokomis) plotą, skiriama tuo atveju, jei pareiškėjas laikosi visų nustatytų „Žalinimo“ reikalavimų.

3 pav. Žalinimo reikalavimai

  *3 pav. svarbu atkreipti dėmesį, kad ūkiams, kuriuose žolinės kultūros (vienmetės ir daugiametės pievos arba kiti žoliniai augalai) arba pūdymui palikta žemė užima 75 proc. arba daugiau ariamos žemės (vienmetė pieva yra priskiriama prie ariamos žemės) ploto, o likęs ariamos žemės plotas sudaro ne daugiau kaip 30 ha – tiek pasėlių įvairinimo, tiek ir EFA išskyrimo reikalavimai užskaitomi automatiškai. Taigi, „Žalinimo“ išmoka bus mokama, jeigu pareiškėjas:

-    laikysis visų nustatytų „Žalinimo“ reikalavimų arba
-    deklaruos žolines kultūras arba pūdymus, kurie užims 75 proc. arba daugiau ariamos žemės ploto, likusiai ariamos žemės daliai neviršijant 30 ha arba
-    deklaruos mažesnį nei 10 ha ariamos žemės plotą arba
-    ūkininkaus ekologiškai – ekologiniams ūkiams „Žalinimas“ įskaitomas automatiškai ir skiriama išmoka.
     Apžvelgsime kiekvieną iš trijų „Žalinimo“ reikalavimų.

1.    Pasėlių įvairinimas

  Kaip parodyta 3 pav. ūkiams, dirbantiems 10 ha ir daugiau ariamos žemės, reikia auginti bent 2 skirtingus pasėlius. Jeigu dirbama 30 ha ir daugiau ariamos žemės – reikia auginti bent 3 skirtingus pasėlius. Svarbu paminėti, kad ariamoje žemėje auginti skirtingus pasėlius yra metinis pareiškėjo įsipareigojimas. Tai  –  ne sėjomaina, todėl nebus tikrinama, ar tame pačiame lauke ta pati kultūra nėra auginama iš eilės du metus ar ilgiau .
  Šio „Žalinimo“ reikalavimo tikslas – gerinti dirvos struktūrą, kadangi pagal Europos Komisijos atliktus tyrimus – monokultūrų (t. y. tik vieno pasėlio) auginimas alina dirvožemį ir neleidžia jam atsistatyti. Siekiant to išvengti, pareiškėjams ES lygmeniu nustatytas / numatytas/  reikalavimas auginti daugiau nei vieną pasėlių rūšį.

2.    Daugiamečių pievų ir ganyklų (žalienų) išlaikymas

  Reikalavimas išlaikyti daugiametes žalienas, t. y. jų neišarti ar kaip kitaip keisti jų paskirtį, taikomas visiems ūkininkams. Tačiau už šio reikalavimo nesilaikymą bus baudžiama, kai:
-  visos Lietuvos daugiamečių žalienų plotas sumažės daugiau kaip 5 proc. palyginus su 2012 m. deklaruotu daugiamečių žalienų plotu, prie kurio bus priskaičiuoti ir 2015 m. deklaruoti nauji daugiamečių žalienų plotai ir
-    išarto ar kaip kitaip pakeisto daugiametės ganyklos ploto pareiškėjas neatstatys toje pačioje ar kitoje vietoje.
  Šio „Žalinimo“ reikalavimo tikslas – ES mastu išsaugoti esamus daugiamečių pievų ir ganyklų (žalienų) plotus. To siekiama, kadangi tyrimais įrodyta, jog daugiamečių žalienų plotai stipriai prisideda prie klimato kaitos mažinimo, sulaikydami, t. y. mažindami į aplinką išmetamo CO2 kiekius, o tai reiškia, kad mažinamas „Šiltnamio efektas“.

3.    Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimas

  Kaip parodyta 3 pav. ūkiams, dirbantiems 15 ha ir daugiau ariamos žemės taikomas reikalavimas bent 5 proc. ariamos žemės ploto arba ploto, atitinkančio 5 proc. deklaruojamos ariamos žemės plotui, atidėti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimui.
  Europos Komisija sudarė visą EFA elementų sąrašą. Iš jo Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės turi pasirinkti tuos elementus, kuriuos įskaitys kaip EFA. Be to, skirtingi EFA elementai laikomi kaip atitinkantys skirtingą EFA plotą (1 lentelė).

 1 lentelė. Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) sąrašas ES valstybių narių pasirinkimui

  EFA elementų sąrašas (1 lentelės) - platus. Tačiau pažymėtina, kad valstybė, iš sąrašo pasirinkusi EFA elementą - bus įpareigota visas potencialias vietoves, atitinkančias pasirinktą elementą, pažymėti žemėlapyje ir skaitmenizuoti žemės sklypų identifikavimo sistemoje, nepriklausomai nuo to, identifikuotas potencialus EFA elementas bus deklaruotas pareiškėjo ar ne. Tai viena vertus - piniginė paskata pareiškėjui gauti paramą už elementus, už kuriuos anksčiau parama nebuvo mokama, atitikti EFA reikalavimus, o valstybės mastu – prisidėti prie aplinkosaugos bei biologinės įvairovės išsaugojimo Lietuvos kaimo vietovėse. Kita vertus - tai galimai papildomi administraciniai kaštai ir galimos patikrų problemos dėl nepakankamai tiksliai ar pan. įbraižytų plotų, kas galėtų reikšti išlaidas (sankcijas) tiek patiems pareiškėjams, tiek ir paramą administruojančioms institucijoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad EFA elementai turi būti pareiškėjo deklaruojami ariamoje žemėje arba besiribojantys su ja. Kitur esantys elementai - netinkami kaip EFA.
  Šio „Žalinimo“ reikalavimo tikslas – biologinės įvairovės išsaugojimas kaimiškose vietovėse. Tuo tikslu dalį ariamos žemės įpareigojama atidėti plotams, kuriuose tam sudarytos sąlygos. Pavyzdžiui, ariamoje žemėje arba greta jos įsiterpusiame medžių grupės (giraitės) plote sudaromos sąlygos išgyventi vabzdžiams, paukšteliams ir kitai smulkiai faunai.

 

4 pav. EFA reikalavimo įvykdymo pavyzdys
 

  Pagal 4 pav. pareiškėjas A atitiko EFA reikalavimus, kadangi 5 ha pūdymo atitinka 5 ha EFA ploto. Pareiškėjas B, deklaravęs azotą fiksuojančius augalus, taip pat atitiko EFA reikalavimus, kadangi 17 ha šių augalų atitinka 5,1 ha EFA ploto (17 ha * 0,3 = 5.1 ha).
  Lygiai tokiu pačiu principu būtų skaičiuojami ir kiti EFA elementai, jei Lietuva juos pasirinktų užskaityti kaip EFA (1 lentelė). Pavyzdžiui, pasirinkus:
-    Tvenkinius – pareiškėjui, deklaruojančiam 0,1 ha dydžio tvenkinį, būtų užskaitomas 0,15 ha EFA plotas ir/arba
-    Griovius – pareiškėjui, deklaruojančiam 1000 m (1 km) ilgio griovį, būtų užskaitomas 0,6 ha EFA plotas (1000 m * 6 m2 = 6000 m2 = 0.6 ha),
-    ir t.t. su visais kitais EFA elementais, kuriuos pasirinktume.
  Turint omenyje EFA reikalavimo taikymo sudėtingumą bei tai, jog iki pat šiol nėra Europos Komisijos patvirtintų galutinių gairių dėl atskirų EFA elementų užskaitymo kaip EFA plotų, šiuo metu dar nesame galutinai apsisprendę, kuriuos EFA elementus (1 lentelė), pasirinksime užskaityti kaip EFA plotus Lietuvoje. Galutinis terminas tai padaryti ir informuoti Europos Komisiją - 2014 m. rugpjūčio 1 d.

Jaunųjų ūkininkų išmoka

  Tai – papildoma išmoka už plotą. Šia iniciatyva visos ES mastu stengiamasi pritraukti jaunąją kartą užsiimti žemės ūkio veikla. Šiai schemai finansuoti turės būti skiriama iki 2 proc. tiesioginių išmokų sumos. Didžiausias remtinas plotas – 90 ha. Šią išmoką galės gauti ūkininkai ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir kurie žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 metus.
  Kiekvienais metais jaunojo ūkininko išmoka bus apskaičiuojama taip:

-    atrenkami pareiškėjai (jų skaičius ir deklaruojamas naudmenų plotas), kurie yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir valdą įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 metus,
-    pareiškėjų, kurie deklaravo >90 ha plotą, skaičiuojama, kad deklaravo 90 ha plotą,
-   Siekiant apskaičiuoti išmoką už hektarą, Tiesioginių išmokų sumos dalis dalijama iš apskaičiuoto bendro minėtų pareiškėjų deklaruoto ploto (apriboto ties 90 ha ūkiui),
-   Išmoka (už hektarą) negali būti didesnė nei 25 proc. vidutinės šalies tiesioginės išmokos už hektarą vertės, gaunamos visą Tiesioginių išmokų sumą (2019 m.) dalijant iš viso deklaruotos žemės ploto (2015 m.).
-    Atsižvelgiant į minėtus apribojimus, didžiausia galima jaunojo ūkininko išmoka – apie 159 Lt/ha arba apie 14,3 tūkst. Lt pareiškėjui. Tačiau išmoka mažėtų – jeigu didėtų jaunųjų ūkininkų deklaruotas plotas.

5 pav. Jaunojo ūkininko išmokos skaičiavimo pavyzdys
 

 

  Pažymėtina, kad 5 pav. pavaizduotas tik jaunojo ūkininko išmokos skaičiavimo pavyzdys. Kaip minėta, išmoka už hektarą gali mažėti, jei padidėtų šiuo metu prognozuojamas jaunųjų ūkininkų deklaruotų hektarų skaičius.

 
Smulkiųjų ūkininkų schema

  Valstybei narei pasirinkus šią schemą – jai būtų galima „atriekti“ iki 10 proc. Tiesioginių išmokų sumos. Šios schemos esmė – supaprastintas smulkiųjų ūkininkų paramos administravimas. Valstybei pasirinkus šią schemą, smulkus ūkis galėtų pasirinkti, dalyvauti bendroje paramos schemoje kaip ir visi kiti pareiškėjai arba pasirinkti supaprastintą smulkiųjų ūkininkų schemą, kai mokama viena metinė išmoka.

6 pav. Apsisprendimo dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje pavyzdys

  Pagal 6 pav., jei pareiškėjas A pasirinktų dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje, jis nebegautų jam priskaičiuotų išmokų (VIPS, „Žalinimo“, jaunojo ūkininko ir kt. išmokų). Vietoj to gautų vienkartinę metinę smulkaus ūkininko išmoką, kuri galėtų siekti iki 1250 eurų. Priklausomai nuo schemoje dalyvaujančių pareiškėjų skaičiaus išmoka galėtų sumažėti iki 500 eurų.
  Valstybiniu požiūriu iš vienos pusės ši schema atrodo patraukli smulkiam ūkiui, tačiau įvertinant tai, kad tokių ūkių Lietuvoje būtų nemaža dalis, ir tai, kad šie ūkiai būtų atleidžiami nuo daugumos reikalavimų vykdymo – tai galėtų pavirsti į socialinę paramą. Todėl šios schemos siūlome nesirinkti. Siūlome smulkiuosius ūkininkus remti mokant.

 

Išmoka už pirmuosius hektarus

  Tai papildoma išmoka už ūkininko deklaruotus hektarus. Ši išmoka gali būti skirta už daugiausia 30 ha. Tai reiškia, kad ūkininkas, deklaravęs daugiau nei 30 ha, išmoką už pirmuosius hektarus galės gauti tik už 30 ha.  Šiai išmokai valstybės narės galės skirti iki 30 proc. tiesioginių išmokų sumos. Šios schemos tikslas – paremti smukesniuosius ūkininkus, atitinkamai sumažinant paramą didiesiems. 

7 pav. Paramos už 2015 m., taikant perskirstymo išmoką, skaičiavimo pavyzdys

  7 pav. pateiktas skaičiavimų pavyzdys rodo, kad kuo didesnis ūkis – tuo mažesnė ūkio gaunama vidutinė išmoka už hektarą. Tačiau tai – tik skaičiavimų pavyzdys. Konkrečius skaičiavimus bus galima pateikti tik tuomet, kai bus galutinai apsispręsta dėl kitų laisvai pasirenkamų Tiesioginių išmokų schemų taikymo.
  Pabrėžtina, kad pasirinkusi išmokos už pirmuosius hektarus schemą, valstybė turės užtikrinti, kad valdos nebūtų tyčia suskaldomos siekiant pasipelnyti iš šios paramos schemos.
  Išmoka (už hektarą) negalės būti didesnė nei 65 proc. vidutinės šalies tiesioginės išmokos už hektarą vertės, gaunamos visą Tiesioginių išmokų sumą (2019 m.) dalijant iš viso deklaruotos žemės ploto (2015 m.).

 

Susietoji parama

   Tai papildoma parama pareiškėjams už einamųjų metų gamybą. Parama gali būti mokama už deklaruotus plotus – pasirinktuose augalininkystės ir (arba) už gyvulius – pasirinktuose gyvulininkystės sektoriuose. Šiai schemai galima skirti iki 13 proc. Tiesioginių išmokų sumos. Ši dalis gali būti padidinta dar 2 proc. punktais, skiriant bent 2 proc.     Tiesioginių išmokų sumos baltyminiams augalams remti. Todėl teoriškai, susietajai paramai galima skirti iki 15 proc. Tiesioginių išmokų sumos.
  Šiuo metu ministerijos darbo grupėse, kuriuose dalyvauja tiek žemdirbių, tiek ir mokslo bei susijusių valstybinių institucijų atstovai, yra aktyviai diskutuojama, kiek ir kuriems sektoriams turėtų būti skiriama susietosios paramos. Kadangi mūsų tikslas yra remti realią žemės ūkio gamybą vykdančius ūkius – šiai schemai planuojama nukreipti didžiausią galimą Tiesioginių išmokų sumos dalį, t. y. 15 proc. Numatoma paramą paskirstyti taip:
-    Baltyminiams augalams – 2 proc.  tiesioginių išmokų sumos,
-    Gyvulininkystės sektoriui – didžioji paramos dalis, mokant išmokas už:
o    Mėsinius galvijus,
o    Pieninius galvijus (melžiamas karves ir pieninius bulius),
o    Pienines ožkas,
o    Mėsines avis.
-    Augalininkystės sektoriui – mažesnioji paramos dalis, mokant išmokas už:
o    Vaisius,
o    Uogas,
o    Daržoves.

  Galutinio sprendimo, kokia išmoka už hektarą arba gyvulį bus mokama kiekvienam iš įvardytų sektorių,– kol kas nėra. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad mūsų sprendimas turės būti suderintas su Europos Komisija, įrodant, kad numatomomis išmokomis siekiama palaikyti esamą gamybos lygį. Parama negalėtų būti skiriama, pavyzdžiui, už primelžtą pieno toną arba prikultą toną grūdų. Jeigu pasirinktas sektorius pradėtų augti, parama remiamam produkcijos vienetui (hektarui arba gyvuliui) turėtų būti proporcingai mažinama.

8 pav. Susietosios paramos skaičiavimo pavyzdys

  8 pav. pavyzdys rodo, kad kintant remiamų objektų skaičiui – kinta ir numatytos išmokos dydis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į nuoseklų Lietuvai skirtų tiesioginių išmokų lėšų didėjimą iki 2019 m., t. y. tol, kol pasieksime 75 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkį, proporcingai didės ir susietajai paramai skirtos išmokos. Tai reiškia, kad kitiems veiksniams nekintant (pavyzdžiui, nedidėjant bendram deklaruotam žemės ūkio naudmenų plotui ir pan.) net ir esant pastoviam remtinų objektų skaičiui, susietoji parama už pasėlių plotą arba ūkinį gyvulį – didės.

 

Išmoka už plotus, kuriuose esama gamtinių kliūčių (Nepalankumo išmoka)

  Tai papildoma išmoka už plotus, kurie yra tinkami paramai tiesioginėmis išmokomis (pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS) gauti ir patenka į pagal kaimo plėtros programą nustatytas vietoves, kuriuose yra gamtinių kliūčių. Šiai schemai galima skirti iki 5 proc. tiesioginių išmokų sumos. Pasirinkus šią schemą, pareiškėjas, ūkininkaujantis nepalankiose vietovėse už deklaruotas žemės ūkio naudmenas gautų ne tik bazinę išmoką už plotą ir nepalankumo išmoką (išmoką už plotus, kuriuose yra gamtinių kliūčių) iš Kaimo plėtros fondo (kaip yra šiuo metu), bet dar ir minėtą papildomą išmoką.
  Darant prielaidą, kad plotas, priskirtinas prie vietovių, kuriuose yra gamtinių kliūčių, Lietuvoje siekia 1 000 000 ha, skiriant 5 proc. tiesioginių išmokų sumos šiai schemai, papildomas išmokos dydis už nepalankias ūkininkauti vietoves būtų 72 Lt/ha 2015 m. ir iki 2019 m. padidėtų iki 89 Lt/ha, turint omenyje tai, jog tiesioginių išmokų suma iki 2019 m. kasmet didės.
  Tačiau atsižvelgiant į tai, jog skyrus šią papildomą išmoką būtų ne tik trigubas to paties ploto finansavimas, bet ir galimai dubliuotųsi tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros sumos lėšos – ar ši schema bus taikoma – sprendimas bus priimtas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šios schemos netaikymo atveju  už vietoves, kuriuose esama gamtinių  kliūčių, turėtų būti mokama nepalankumo išmoka iš Kaimo plėtros fondo bei pagrindinė tiesioginė išmoka už plotą – taip, kaip yra šiuo metu.

9 pav. Siūlymas remti vietoves, kuriuose esama gamtinių kliūčių

  9 pav. parodome, kaip siūlome remti vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių. Nusprendus nepalankumo išmokai skirti minėtą 5 proc. tiesioginių išmokų sumos dalį – 9 pav. turėtų atsirasti dar vienas papildomas komponentas, t. y. dar viena papildoma išmoka (išbraukta), didėjanti nuo 72 Lt/ha 2015 m. iki 89 Lt/ha 2019.

 

Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama

  Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms narėms, toliau taikančioms dabartinę vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS), leista iki 2020 m. mokėti nacionalines išmokas iš šalies biudžeto, kurios bus vadinamos Pereinamojo laikotarpio nacionaline parama (PLNP). Pabrėžtina, kad tai – ne ES, o nacionalinė parama, papildanti ES tiesiogines išmokas.
  Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad PLNP galės būti mokamos tik pagal už 2013 m. skirtų nacionalinių išmokų sąlygas. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei, pareiškėjas už 2013 m. gavo nacionalines išmokas už 2006–2007 m. periodu turėtą pieno kvotą, tai iki pat 2020 m., atitikęs bendras paramos sąlygas, galėtų gauti išmoką už 2006–2007 m. periodu turėtų pieno kvotą. Pats išmokos dydis turės būti mažinamas lyginant su atitinkama išmoka, mokėta už 2013 m. Pavyzdžiui, jei už 2013 m. žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta nacionalinė išmoka už pieną (pristatyto 2006–2007 kvotos metais) yra 65 Lt/t, tai už 2015 m. ši išmoka galės siekti apie 49 Lt/t (75 proc. 2013 m. lygio), o už 2020 m. – apie 32,5 Lt/t (50 proc. 2013 m. lygio). Toks proporcingas nacionalinių išmokų mažinimas turės būti taikomas kiekvienam sektoriui.

10 pav. Nacionalinių išmokų mažinimas 2015–2020 m., atsižvelgiant į 2013 m. išmokas, proc.

  10 pav. pateiktos nacionalinių išmokų mažinimo gairės, remiantis Tiesioginių išmokų reglamentu, kuriuo leidžiama ir toliau mokėti nacionalines išmokas. Nors dabar galiojančiame Reglamente buvo įtvirtinta nuostata, kad nacionalines išmokas valstybės narės gali mokėti tiktai tol, kol pasiekia joms nustatytą 100 proc. Tiesioginių išmokų lygį. Todėl 2012 m. turėjo būti paskutiniai, kai Lietuva galėjo mokėti nacionalines išmokas.

 

ES Teisės aktai

  Pagrindiniai ES reglamentai dėl BŽŪP reformos buvo pasirašyti 2013 m. gruodžio 17 d. (Lietuvos pirmininkavimo metu):

1.    Pereinamasis reglamentas: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m. Nuoroda:
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2013:347:0865:0883:LT:PDF

2.    Tiesioginių išmokų 2015-2020 reglamentas: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009. Nuoroda:
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2013:347:0608:0670:LT:PDF

3.    Kontrolės ir mokėjimų (horizontalusis) 2015-2020 reglamentas: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008. Nuoroda:
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2013:347:0549:0607:LT:PDF