Dialogas dėl ES paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m

„Dar nematę reglamento mes jau padirbėjome, apmąstydami naujojo finansinio laikotarpio  2014–2020 m. pagrindines gaires. Neseniai buvau tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Žalioji savaitė“, ką tik grįžau iš Briuselio – visur su kolegomis kalbėjome apie 2014–2020 m. perspektyvas.  Pastebėjau, kad kitos šalys nesiruošia šiam laikotarpiui taip iš anksto, kaip mes. Tačiau mes norime pačioje pirmoje stadijoje išdiskutuoti viską su jumis, socialiniais partneriais, kad paskui mažiau laiko skirtume aiškinimams. Geriau pradžioje susitarkime dėl pagrindinių nuostatų, reglamento esminių gairių, kad viską bendrai suprastume ir vėliau nebūtų krislų akyse“, – pristatydamas šio bendro susiėjimo esmę kalbėjo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Priminsime, kad žemės ūkio ministro įsakymu 2011 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų politikos gairių rengimo darbo grupė. Ši darbo grupė parengė Lietuvos kaimo plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, suformulavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų laikotarpio politikos tikslus ir uždavinius, parengė veiksmų planą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programavimo dokumentui rengti.

„Jaučiame, kad susidomėjimas finansiniu 2014–2020 m. laikotarpiu išties didelis. Vis dar tebesitęsia 2007–2013 m. laikotarpis, vis dar turime priemonėms lėšų, galvojame, kaip jas racionaliau panaudoti. Bet tiek mes, tiek ir mūsų socialiniai partneriai, jau galvojame apie naująją programą. Šis mūsų susitikimas savalaikis. Tai platformos kūrimas bendram dialogui“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento l. e. p. direktorė Vilma Daugalienė.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad praeitą pusmetį, pirmininkaujant lenkams, vyko reglamento projekto skaitymas techniniame lygmenyje. Lenkams pasisekė peržiūrėti visą reglamentą, išryškėjo, kuriomis nuostatomis kai kurios ES šalys nepatenkintos. Pradėjus pirmininkauti Danijai, labiau fokusuojamasi į konkrečias temas, norima išgryninti visus reglamento elementus, kad būtų aišku, ką konkrečiai reikia keisti. „Danai reikalauja valstybių narių ekspertų teikti konkrečias nuomones – prašo aiškiai įvardinti, kas netinka, pagrįsti nuomonę faktais. Danai įsitikinę, kad tik konkrečiai įvardijus netenkinančias reglamento dalis, pavyks projektą išgryninti ir jį supaprastinti, nes būtent supaprastinimas yra naujojo laikotarpio akcentas“, – pabrėžė V. Daugalienė.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad naujajame 2014–2020 m. laikotarpyje Kaimo plėtros programa nebus individuali programa – ją reikės kurti paraleliai kartu su Bendruoju strateginiu dokumentu (BSD), atspindinčiu strategijos „Europa 2020“ tikslus (už jį atsakinga Finansų ministerija). Tad iš vienos pusės supaprastinimas gali būti ir savotiškas apsunkinimas. Kiekviena šalis turės sukurti Nacionalinę valstybių narių plėtros strategiją, atspindinčią BSD, tik po to bus rengiamos šakinės programos (tame tarpe ir Kaimo plėtros). „Akivaizdu, kad skaitydami reglamentą, turime žinoti, ką diskutuoja kitos horizontaliųjų reikalų darbo grupės. Finansų ministerija dar praeitais metais subūrė aukšto lygio pasirengimo naujajam finansiniam laikotarpiui darbo grupę. Ministeriją atstovaujantis viceministras Mindaugas Kuklierius pateikė sektorinę žemės ūkio strategiją, kurios kūrimui ypač pasitarnavo dar pernai atlikta SSGG analizė, suformuoti Lietuvos kaimo 2014–2020 metų laikotarpio politikos tikslai ir uždaviniai “, – kalbėjo direktorė.

Kaimo plėtros prioritetai 2014–2020 m.

Reglamento projekte išskirti 6 pagrindiniai Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetai 2014–2020 m:

1.  Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse

2.  Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą

3.  Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje

4.  Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas

5.  Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose

6.  Skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Kaimo plėtros programos naujovė – tematinės paprogramės, kurios turėtų prisidėti prie Europos Sąjungos prioritetų kaimo plėtrai ir būtų nukreiptos į specialius identifikuotus poreikius, o ypač į jaunuosius ūkininkus, smulkius ūkius, kalnuotas vietoves, maisto trumpo tiekimo grandinę.

Dar viena naujovė – Vietos inovacinio bendradarbiavimo kaimo vietovėse apdovanojimas. Jį ketinama skirti už inovatyvius ir vietos bendradarbiavimo projektus kaimo vietovėse, kuriuos vykdo bent du ūkio subjektai, įsikūrę skirtingose ES valstybėse narėse ir įgyvendinantys inovacinius, vietos lygmens projektus.

Numatomas finansavimas

Reglamento projekte akcentuojama, kad Kaimo plėtros programą patvirtinančiu sprendimu nustatomas didžiausias programai skiriamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) įnašas. Šiame sprendime gali būti nustatomi mažiau išsivysčiusiems regionams skiriami asignavimai. Tačiau EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose. EŽŪFKP įnašo dydis siekia 80 proc. priemonėms “Žinių perdavimas ir informavimo veikla” “Gamintojų grupių įsikūrimas” ir “Bendradarbiavimas”, LEADER vietos plėtros programai, ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Įnašas gali būti padidintas iki 90 proc. mažiau išsivysčiusių regionų programoms. Ne mažiau kaip 5 proc. viso kaimo plėtros programai numatyto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER programai. EŽŪFKP lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu. Reikalavimus finansavimui gauti atitinka tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai institucijai, išskyrus bendrąsias sąnaudas. Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.

Sutarta burtis į temines diskusijų grupes

Reglamento projektas sukėlė nemažą diskusijų bangą. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis suabejojo, ar visi prioritetai aktualūs ūkininkams bei prašė patvirtinti, ar tikrai parama kaimo plėtrai naujuoju laikotarpiu nemažės. „Išties labai sunku su praktikais skaityti šį reglamentą, kadangi jis kol kas labai teorinis, trūksta praktinio pagrindimo“, – pastebėjo jis. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teiravosi apie paramą rizikos valdymo priemonėms, pažymėjo kooperacijos aktualumą naujuoju laikotarpiu. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas nusistebėjo 5-tojo prioriteto būtinybe.  „Mes turėtume galvoti, kaip žmones skatinti gaminti ir Lietuvoje savo produkciją pardavinėti, o ne išmokas gauti“, – savo nuomonę dėstė Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Socialiniai partneriai sutarė, kad efektyviausia būtų suburti ne daugiau 5-10 žmonių temines grupes, ir atskirai išdiskutavus pagrindines reglamento projekto nuostatas, vėl susitikti balandžio mėnesį ar anksčiau, pagal poreikį, jau konkretiems pasiūlymams aptarti ir, galbūt, Europos Komisijai pateikti.

Plačiau su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. projektu galite susipažinti čia.