Bendrosios žemės ūkio politikos reforma užtikrins sektoriaus stabilumą ir konkurencingumą

Šiame Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginyje dalyvavo ES valstybių narių nacionalinių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkai, parlamentarai, Europos Parlamento, Europos Komisijos, Šiaurės Tarybos, Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atstovai, šalies ūkininkai.

Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna renginio metu pasidalino mintimis apie Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2013 metų.

„Dėl šios reformos intensyvios diskusijos vyko visų valstybių narių Parlamentuose, ypač jų Kaimo reikalų komitetuose. Ieškota priemonių, kaip padėti ūkininkams prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių, užtikrinti patikimą maisto produktų tiekimą, aplinkos apsaugą ir darnią kaimo vietovių plėtrą“, - pastebėjo prof. V. Jukna.

Kalbėdamas apie naująją BŽŪP, ministras pasidžiaugė, kad po intensyvių derybų birželio pabaigoje buvo pasiektas tarpinstitucinis politinis susitarimas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos pasiūlymų paketo. „Mūsų, kaip pirmininkaujančios valstybės, tolesnis uždavinys yra baigti darbus, susijusius su Bendrosios žemės ūkio politikos reformos paketo patvirtinimu ir įsigaliojimu laiku. Kitas ne mažiau svarbus mūsų darbas – pasiūlymo, kuriuo nustatomos būtinos pereinamosios nuostatos 2014 metams dėl tam tikrų Bendrosios žemės ūkio politikos reformos aspektų, svarstymas ir priėmimas“, - teigė ministras.

Pasakodamas apie tiesiogines išmokas ministras atkreipė dėmesį, kad pasiekti sutarimai dėl tiesioginių išmokų išorinės ir vidinės konvergencijos – ženklus žingsnis siekiant visos ES ūkininkams užtikrinti sąžiningas rinkos sąlygas ir sąžiningą konkurenciją. Jie leis suvienodinti ūkininkavimo sąlygas, prisidės prie teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo Europos Sąjungos mastu ir atskiroje valstybėje narėje.

Ministras teigiamai įvertino ir lankstaus lėšų perskirstymo tarp I-ojo ir II-ojo ramsčių galimybę, kuri leis kiekvienai valstybei narei individualiai apsispręsti dėl galimos didesnės ES lėšų panaudojimo pridėtinės vertės.

„Vienas iš sėkmingų sprendimų sprendžiant kartų atsinaujinimo klausimą žemės ūkio sektoriuje yra išmoka jauniesiems ūkininkams, būtent - susitarimas dėl jos privalomo taikymo visose valstybėse narėse. Tai padės į žemės ūkio sektorių pritraukti daugiau jaunimo ir suteiks jiems papildomų ekonominių galimybių“, - jaunųjų ūkininkų perspektyvomis džiaugėsi ministras.

Teigiamai vertinama ir laisvanoriška pagalbos smulkiems ūkininkams schema, kuri leis gauti išmokas pagal supaprastintus reikalavimus ir kontrolės mechanizmą.

BŽŪP reforma numato, kad tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. „Tai ženklus pasiekimas, leisiantis iš tiesioginių išmokų sistemos eliminuoti taip vadinamuosius „sofos“ ūkininkus nukreipiant tiesioginę paramą tik tiems, kurie žemės ūkio plotus naudoja gamybai ir palaiko jų gerą ūkinę bei aplinkosauginę būklę“, - pastebėjo prof. V. Jukna.

Kalbėdamas apie kaimo plėtrą, ministras pastebėjo, kad ji ir toliau išlieka labai svarbi ir integrali viso žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą stiprinanti dalis, užtikrinanti ekonomiškai svarbią, resursus ir aplinką tausojančią veiklą kaimo vietovėse.

„Esu tikras, kad priimti sprendimai dėl Bendrosios žemės ūkio politikos padės išlaikyti stabilų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių ir užtikrins tolygią teritorinę kaimo vietovių plėtrą visoje Europos Sąjungoje“, - BŽŪP ateities perspektyva neabejojo ministras prof. V. Jukna.