Žemdirbiams apie Kaimo plėtros programos eigą ir perspektyvas

Prezidiumo posėdyje žemdirbių savivaldai pristatydama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (Programa) įgyvendinimą J. Žutautienė konstatavo, kad iki šių metų pradžios, paeiliui pagal kryptis, numatytų lėšų įsisavinta:

• „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ – 58 proc. ;
• „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas” – 58 proc.;
• „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ – 14 proc.;
• „LEADER metodo“ – 15 proc.;
• „Techninė pagalba“ – 59 proc.

Iš viso iki 2011 m. pabaigos panaudota 52 proc. Programai skirtų lėšų. Skaičiai rodo, kad didžiausio pareiškėjų dėmesio sulaukė Programos I krypties priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (įsisavinta 81 proc. skirtų lėšų) ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (97 proc.). „Galime pažadėti, kad dėsime visas pastangas realizuoti gautas paraiškas pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonę 2011 m., kurios atitinka pirmuosius du prioritetus - t. y. paramos pareiškėjai kreipėsi pirmą kartą arba jie žada modernizuoti ūkius turinčius iki 150 ŽŪN, arba laikančius iki 75 SGV ūkius“, - į žemdirbiams nerimą keliančius klausimus dėl parengtų investicinių ūkių projektų atsakė J. Žutautienė. Šiandien minėtai paramai telikę vos per 15 mln. Lt. Šios lėšos yra tikslinės – skirtos pieno ūkiams, įgyvendinantiems kompleksinius pieno gamybos ir jo perdirbimo ūkyje projektus, bei trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams įveisti.

Šiuo metu Ministerija rengia naujas taisykles „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonei įgyvendinti. Tikimasi jau kovą socialinius partnerius pakviesti į diskusiją apie prioritetus jauniesiems ūkininkams, pagal kuriuos bus skiriami likę 6 mln. Lt paramos. Paraiškų rinkimas pagal šią priemonę numatytas šių metų birželio-liepos mėnesiais.

Šių metų planuose

Šiemet ketinama rinkti paraiškas pagal šias Programos priemones:

• Žemės konsolidacija (rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, įsisavinti per 37,5 mln. Lt);
• Miškų infrastruktūros gerinimas (balandžio-gegužės mėnesiais, per 5 mln. Lt);
• Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (balandžio mėnesį, apie 40 mln. Lt);
• Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (vasario-kovo mėnesiais, 43 mln. Lt);
• Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (vasario-kovo mėnesiais, 40 mln. Lt);
• Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (balandžio-gegužės mėnesiais, per 24 mln. Lt);
• Kaimo turizmo veiklos skatinimas (balandžio-gegužės mėnesiais, per 43 mln. Lt);
• Kaimo atnaujinimas ir plėtra (sausio-kovo mėnesiais, per 94 mln. Lt, iš jų 14 mln. Lt – Kaimo atnaujinimas ir plėtra savivaldybių projektiniams pasiūlymams, 2,7 mln. Lt – Tradicinių amatų centrų įkūrimui, 60 mln. Lt - Asbestinių stogų dangos keitimui ir 17,2 mln. Lt – plačiajuosčio interneto įrengimo projektui įgyvendinti).

Detaliau apžvelgta viena naujausių programos priemonių - „Nacionalinis kaimo tinklas“ (Tinklas, kryptis „Techninė pagalba“). 2009-2013 m. Tinklo finansavimui skirta 24 mln. Lt: 2009 m.- 1 mln. Lt, 2010 m. - 6 mln. Lt, 2011 m.- 9,7 mln. Lt, o šiais metais numatyta įsisavinti 10 mln. Lt. Nuo vasario 1 d. iki kovo 30 d. renkamos paraiškos pagal Tinklo Veiksmų programos V–VI kryptis („Kaimo plėtros dalyvių interesų atstovavimas ES organizacijose“ ir „ŽŪM inicijuotų projektų, susijusių su žemės ūkiu, maisto ūkiu ir kaimo plėtra įgyvendinimas“), iki gruodžio 31 d. - pagal VII kryptį („Tinklo valdymas“), o nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. - pagal I-IV kryptis („Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros patirties ir pokyčių nustatymas, rinkimas, sisteminimas, analizė, apibendrinimas ir pasiūlymų teikimas“, „Patirties žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse ir kitos informacijos sklaida”, „Mokymų programų rengimas VVG, mokomųjų renginių, susijusių su parengtomis mokymo programomis, organizavimas, techninė ir metodinė pagalba įgyvendinant LEADER metodą“ ir „Techninė pagalba regioniniam ir tarptautiniam kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimui“).

Progresinių mokesčių išradimas „subyrėjo“ per kelias minutes

Pakomentuoti antrąjį Prezidiumo dienotvarkėje numatytą klausimą apie LR Seime užregistruotus gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus pakviestas jų iniciatorius - LR Seimo narys Julius Veselka. Progresinius mokesčius siūlantis įvesti Seimo narys žemdirbiams daugiau nei valandą aiškino savo požiūrį į esamą valstybės biudžeto situaciją ir dalijosi įžvalgomis, kaip ji pasikeistų, jei mokesčiai didėtų progresyviai nuo gaunamų pajamų. Iš Prezidiumo narių palaikymo šiuo kalusimu J. Veselka nesulaukė. Ūkininkai ilgai neužtruko Seimo nariui įrodyti, kad jo siūlomas mokesčių keitimo projektas žemdirbius trumpa tiesiąja atvestų iki ūkių likvidavimo. Tarp jų argumentų minėti: pačio ūkininko darbo užmokesčio apskaičiavimas, šiais metais įvestas nekilnojamo turto apmokestinimas (baiminamasi, kad bus apmokestinti ir ūkiniai pastatai), selekcinis mokestis ir kt. Tad Prezidiumo narių argumentus išgirdęs Seimo narys sutiko, kad dabartinis jo siūlymas dėl progresinių mokesčių, ūkininkų atveju, nėra išbaigtas ir jiems negali būti taikomas.

„2009 m. po ilgų diskusijų ir aiškinimų ūkininkams apie sunkią valstybės finansinę padėtį, jie sutiko prisidėti mokesčiais - žemdirbių nevyriausybinių organizacijų ir Vyriausybės pasirašytame susitarime konkrečiai minimi ne tik visi numatomi mokesčių tarifai, bet ir laikas, per kurį jie gali didėti. Ką nors keisti šiame dokumente galimybių nematome. Juolab, kad šiuo metu dar nėra aišku, kokias tiesiogines išmokas gaus mūsų šalies ūkininkai“, - žemdirbių savivaldos nuomonei antrino ir žemės ūkio viceministras M. Kuklierius.