Kaimui gaivinti skirta LEADER programa žengia į naują etapą

Dėmesys – verslumo skatinimui          

Viceministras M.Kuklierius, akcentuodamas LEADER programos svarbą gyvenimo kokybei kaime, vėl iškėlė lėšų perskirstymo tarp II-ojo (kaimo plėtros) ir I-ojo ramsčių (tiesioginės išmokos) klausimą. ,,Per kaimo plėtrą panaudojamų pinigų efektyvumas daug didesnis. Perskirsčius lėšas kaimo plėtros naudai, galėtume pasiekti 2007-2013 m. kaimo plėtros priemonių finansavimo lygį”, - padėtį charakterizavo viceministras. Lietuva 2014-2020 m. privalo mažiau kaip 5 proc. (pirminiais skaičiavimais, tai sudaro apie 309 mln. Lt) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų skirti LEADER programai. Pasak M.Kuklieriaus, padidinus kaimo plėtros voką, santykinai didėtų ir LEADER priemonei skirtų lėšų suma.

Posėdyje dalyvavusiems kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių (VVG) atstovams buvo pristatytos 2014-2020 metų finansinio laikotarpio LEADER priemonės, tikslai, prioritetai, naujovės, būsimų vietos plėtros strategijų atrankos principai ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad EŽŪFKP lėšos mažėja, planuojant LEADER priemonės lėšų paskirstymą tarp veiklų, siūloma gerokai mažiau lėšų skirti tarptautiniam ir teritoriniam vietos veiklos grupių bendradarbiavimui, o ypač didelį dėmesį skirti vietos plėtros strategijoms įgyvendinti. Vietos plėtros strategijų biudžetai apims ir VVG administravimo (tarp jų ir VVG administracijos įgūdžių įgijimo) bei vietos gyventojų aktyvinimo išlaidas. Rengdamos vietos plėtros strategijas bei planuodamos strategijų biudžetus, VVG turės ypač didelį dėmesį skirti stiprios partnerystės formavimui, vietos gyventojų įtraukimui į strategijų rengimą. Šie aspektai turės esminės įtakos priimant sprendimus dėl vietos plėtros strategijų finansavimo 2014–2020 m. „Važinėdami po Lietuvą matėme, kad kai kur VVG partneriai yra kaip vienas kumštis – darniai veikiantis mechanizmas, siekiantis aktyviai spręsti kaimo gyventojų ir jų bendruomenių problemas, o kitur VVG partnerystės silpnos, neturinčios aiškios veiklos krypties ir tikėjimo LEADER principais“,  – konstatavo Kaimo plėtros departamento specialistai.

Posėdyje akcentuota, kad ankstesnio laikotarpio lėšomis sukūrus techninę bazę ir infrastruktūrą, dabar atėjo laikas strategijas orientuoti į darbo vietų kūrimą, atnaujintų pastatų panaudojimą veiklai ir užimtumui didinti. Naujuoju laikotarpiu LEADER programoje bus toliau skatinama savanorystė, įtraukiant kuo daugiau gyventojų. Tokiu būdu kaimo bendruomenės ar kitos organizacijos, įgyvendindamos visuomenei naudingus projektus, vietoje piniginio įnašo prie projektų galės prisidėti savanorišku darbu.  

Anksčiau VVG teritorija buvo kaimo vietovės, kurių bendras gyventojų skaičius siekė nuo 5 000 iki 150 000 gyventojų, įskaitant miestus iki 6 000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus). Tikėtina, kad ateityje VVG teritorija aprėps nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. gyventojų, įskaitant miestelius ir miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Ši ES reglamento nuostata labai jaudina kaimo žmones, nes Lietuvoje yra kelios itin mažos VVG (Druskininkų, Rietavo, Pagėgių ir kt.), kurios taikant tokias ES teisės aktų nuostatas būtų priverstos keisti teritoriją – jungtis su kitomis VVG. Žemės ūkio ministerija, siekdama mažųjų VVG veiklos tęstinumo, prašo Europos Komisijos išlygos – leisti Lietuvoje formuoti VVG ir mažesnėse negu 10 tūkst. gyventojų turinčiose kaimo vietovėse.

Pastebima tendencija, kad dažnas paramos gavėjas gana neatsakingai žiūri į projektų įgyvendinimą, kai jie finansuojami 100 proc. Dėl to daugelyje veiklų bus mažinamas paramos intensyvumas – jis sieks nebe 100 proc., o bus diferencijuojamas pagal atskiras veiklas, projektų pobūdį. „Dovanų metas baigėsi – kiekvienas litas turės būti išleistas tikslingai, vadovaujantis principu „už mažiau turi būti padaryta daugiau“, - sakė Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Atkreipusi dėmesį į tai, kad bendruomenės turi nemažai klausimų ir problemų įvairiais verslo klausimais, J.Stakėnienė paragino vietos veiklos grupes nesnausti ir aktyviau bendradarbiauti su kitomis ministerijomis – Finansų, Ūkio.

Posėdyje kalbėta ir apie VVG valdymo organų problemas. VVG tinklo pirmininkas Egidijus Giedraitis pastebėjo, kad labai dažnai savivaldybių atstovai turi per didelę įtaką VVG valdybose, o taip būti neturėtų. Kaimo bendruomenių ir VVG atstovai sužinojo ir griežtą Žemės ūkio ministerijos vadovybės poziciją: politikams VVG ne vieta –  šios struktūros politiniams tikslams panaudoti negalima.

Pinigai naujai pradžiai

Posėdžio dalyviams buvo pristatytas ir naujas Europos Komisijos pasiūlytas finansinis instrumentas „Pinigai naujai pradžiai“ (angl. ,,Seed Money Facilities“), skirtas skatinti naujas iniciatyvas ES Baltijos jūros regione. Kadangi pavieniui kai kurių globalių problemų išspręsti neįmanoma, valstybės, esančios prie Baltijos jūros, dar 2009 m. susitarė veikti išvien ir siekti bendrų tikslų - išsaugoti jūrą, sujungti regioną ir kelti jo gerovę, kad čia gyventi būtų patrauklu. Šie tikslai buvo sudėti į ES Baltijos jūros regiono strategiją, kurią parėmė ir Europos Komisija, tačiau jiems įgyvendinti pinigų tuomet nebuvo skirta. Ne viena valstybė išsakė nuogąstavimą, kad neskiriant finansinės paramos daugelis gerų iniciatyvų žlunga, todėl šių metų pradžioje Europos Komisija skyrė lėšų naujoms iniciatyvoms Baltijos jūros regione skatinti ir projektams įgyvendinti.

Didžiausia galima projekto, kurį turi įgyvendinti mažiausiai 3 valstybių partneriai, suma – 50 000 tūkst. eurų. Iš jų net 85 proc. padengs ES. Terminas pateikti paraiškas – jau rugsėjo viduryje. Daugiau informacijos – adresu http://seed.eusbsr.eu.

Bus remiami jungtiniai projektai

Sėkmingam kaimo plėtros programos įgyvendinimui yra įkurtas Lietuvos  kaimo tinklas (LKT), bendrai veiklai sujungiantis visas kaimo plėtroje dalyvaujančias valstybės ir mokslo institucijas, nevyriausybines ir verslą atstovaujančias organizacijas, savivaldybes. Naujajame laikotarpyje jo pagrindinės funkcijos bus viešinimas ir komunikacija, partnerystės principo įgyvendinimas.  Siūloma atsisakyti formalios narystės (šiuo metu LKT yra 900 narių) ir numatyti elektroninės paraiškos galimybę. Planuojama atsisakyti atskirų tinklo narių (pavyzdžiui, kaimo bendruomenės) projektų rėmimo praktikos – turėtų būti remiami tik  jungtiniai projektai pagal LKT ar ŽŪM pasiūlytas aktualias temas, paramą skiriant konkurso nugalėtojams. Siūloma mažinti ir paramos intensyvumą įgyvendinamiems projektams. „Remdami smulkius pavienius projektėlius, ko kitų šalių kaimo tinklai nedaro, mes pamiršome, kad norėdami ugdyti vietos iniciatyvas ir partnerytę turime žvelgti gerokai plačiau“, – teigė Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja Kristina Indriošienė.