Alternatyvieji verslai kaime kuria darbo vietas

Įmonėje dirba jauni žmonės, amžiaus vidurkis – 35 metai, visi su šeimomis. UAB „Žemera“ kasa smėlį ir žvyrą iš karjerų, kurių rajone  yra ne vienas. 2010 m. pabaigoje  įsikūrusi įmonė 2011 m. pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ parama, už kurią įsigijo naują galingą techniką – sietuvą, ilgastrėlį ekskavatorių. Juo žvyras išgaunamas net iš 15 metrų gylio. Iki tol įmonės technika buvo sena ir nenaši. Lina labai vertina paramą ir sako, kad įmonės darbas iš esmės pasikeitė. Pasak jos, svarbu ne tik nauja technika, bet ir įsipareigojimas kurti darbo vietas kaimo gyventojams. Lina augina du vaikus ir mano, kad tokie papildomi verslai suteikia kaimui pasitikėjimo ateitimi, galimybę gyventi ir išgyventi.

Vidmantas Variakojis, UAB „Aldmantas“ vadovas, pasakoja, kad jo įmonėje dirba 12 žmonių, jie teikia spausdinimo paslaugas, gamina lipnias etiketes. Įmonė įsikūrusi Vilniaus r. Maišiagalos seniūnijoje, Skrudėnų kaime. Įmonė gavo pusės milijono litų paramą 2010 m., už kurią įkūrė naujų darbo vietų, įsigijo naują pažangią spausdinimo techniką iš Anglijos, Vokietijos, Šveicarijos. Įmonėje dirba daugiausia jauni žmonės, darbas nelengvas, reikia ne tik išmanyti naujas technologijas, bet ir nemažai fizinės jėgos.

Vidmantas prisimena, kad prieš įkurdamas įmonę, nemažai konsultavosi su specialistais ir draugais, kokio verslo imtis, kurį būtų galima plėtoti kaime. Kaip liudija patirtis, pasirinkta buvo teisingai. Projektą paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ padėjo parengti konsultantai, tad didelių sunkumų nekilo. Projektas buvo įgyvendinamas trejus metus. Vidmantas sako esąs įsitikinęs, kad tokios nedidelės įmonės kaimui labai naudingos, tikras išsigelbėjimas, kuriant papildomas darbo vietas. „Darbuotojų atlyginimai skirtingi, tačiau vidurkis siekia 1,5 – 2 tūkst. Lt“, – pastebi įmonės vadovas.  Jis svarsto, kad jei bus palankios sąlygos, bandys pretenduoti gauti paramą ir naujuoju programiniu laikotarpiu, nes dar turi įdėjų, kurias norėtų įgyvendinti.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistės Jelenos Dokudovič komentaras.

Alternatyviųjų verslų kūrimas ir plėtra kaimo vietovėse yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo ir socialinio stabilumo palaikymo veiksnių, nes tai skatina kurti darbo vietas ir jas išlaikyti, jos yra patrauklios dėl galimybės gauti papildomų pajamų, turėti lankstų darbo grafiką, dirbti namų aplinkoje, derinti pajamas generuojantį darbą su kitomis veiklomis, realizuoti save naujoje veikloje.

Minėtosios priemonės skirtos alternatyviosiosveiklos darbo vietoms kurti ir pajamų šaltiniams užtikrinti – per 2007–2013 m. laikotarpį buvo sukurtos 2 156 naujos darbo vietos.

Parama alternatyviojo  verslo vystymui  kaimo vietovėse ir miestuose, kuriuose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. (išskyrus savivaldybių centrus), teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (Programa). Alternatyviųjų veiklų plėtrai 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 672,5 mln. litų. Aptariant Programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, skirtas ne žemės ūkio verslo iniciatyvoms skatinti, pastebėtina, kad 2007–2013 m. laikotarpiu šios priemonės buvo populiarios, nes prašoma parama 175 proc. viršijo priemonėms skirtas paramos lėšas.

Pagal Programos priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki š. m. birželio pabaigos pateiktos 2 079 paramos paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 1 206, 2 mln. Lt., pasirašytos 1 046  paramos sutartys arba patvirtintos paramos paraiškos, kuriose paramos suma sudaro 600 mln. Lt. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios išmokėta 438 mln. Lt, o tai sudaro 65 proc. išmokėjimų nuo patvirtintos paramos sumos.

Pagal Programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ 2007–2013 metų laikotarpiu paramą gavę pareiškėjai daugiausia vykdė veiklas laisvalaikio organizavimo paslaugų teikimo, amatų plėtros, mažmeninės prekybos, atsinaujinančios energijos ir pakaitinio kuro gamybos srityse. Taip pat buvo tokių pareiškėjų, kurie paramos lėšomis pradėjo teikti vaikų priežiūros ir kitokias specializuotas paslaugas. Šias ne žemės ūkio veiklos sritis daugiausia plėtojo ūkininkai.

Iš turimų duomenų ir pasiekimų galima drąsiai teigti, kad alternatyvusis verslas kaimo vietovėse yra efektyvus emigracijos stabdys, gyventojų pajamų užtikrinimo garantas, veiklos įvairovės skatinimo įrankis.