Už ekologiškus galvijus didesnė kaina

Prieš kelias savaites sertifikavusi skerdyklą ir perdirbimo liniją bendrovė „Utenos mėsa“ pradės perdirbti ekologiškai užaugintus gyvulius. Nuo gegužės 17 d. Lietuvos vartotojai visų prekybos tinklų didžiųjų miestų parduotuvėse galės įsigyti šviežios ekologiškos jautienos (kumpio, išpjovos, sprandinės ir kt.) ir dešrų bei dešrelių. Ekologiškos mėsos produktai bus apie 30 proc. brangesni už įprastinius. Trečdaliu brangiau ketinama supirkti ir ekologiškai užaugintus galvijus. Pasak įmonių grupės „Biovela group“ generalinio direktoriaus Virginijaus Kantausko, per mėnesį planuojama pagaminti apie 30 t (1 t per dieną) ekologiškų produktų su „Utenos mėsos“ ir „Biovelos“ prekiniais ženklais. „Kol kas prekyba bus vykdoma tik Lietuvos rinkoje“, – pristatydamas EKO ženklu pažymėtą produkciją, sakė V. Kantauskas. Naują ekologiškų produktų asortimentą papildys specializuotų mėsinių veislių galvijų mėsos gaminiai. Visi jautienos produktai bus gaminami išskirtinai iš Lietuvoje užaugintų galvijų. Pasak įmonių grupės vadovo, pernai paskersta apie 50 tūkst. jaučių. „Nė vienas jautis neįvežtas iš užsienio. Kiaules perkame Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje“, – pridūrė V. Kantauskas. Dešroms ir dešrelėms reikalinga ekologiška kiauliena taip pat bus importuojama, nes Lietuvoje sertifikuota tik 220 ekologiškai auginamų kiaulių. Geros kokybės žaliavas pirks brangiau Bandomoji ekologiškų produktų, pagamintų iš keturių Marijampolės r. „Atžalyno“ Limuzinų veislės galvijų, partija pristatyta praėjusią savaitę. Ūkininkų teigimu, bendrovės iniciatyva sveikintina, nes iki šiol ekologiška jautiena patekdavo į bendrą katilą. Be to, nesiskyrė ir ekologiškai užaugintų galvijų kaina. Kupiškio r. augintojo Henriko Gineikos nuomone, jei įmonė parengs sutartis ir pasiūlys gerą kainą, žaliavos neturėtų pritrūkti. „Dabar už vieną R kategorijos skerdenos kilogramą gaunu 8,7 lito. Ekologiškų galvijų skerdenos kaina turėtų siekti ne mažiau kaip 10 Lt/kg”, – svarstė ūkininkas. Jis ekologiškai augina 100 mėsinių Limuzinų veislės galvijų, iš jų 47 karves-žindenes. V. Kantauskas patvirtino, kad ekologiškai užauginti galvijai bus superkami brangiau. „Supirkimo kaina turėtų būti didesnė 10–30 proc. už tradicinės gamybos ūkiuose užaugintus gyvulius. Dar nežinome, kaip naujus produktus įvertins vartotojas. Labai svarbu išryškinti specializuotų mėsinių veislių galvijų ir tradicinių pieninių veislių gyvulių mėsos skirtumus. Siekiame ne pralobti, o įtvirtinti naują produktą rinkoje“, – pabrėžė direktorius. Jo nuomone, visi ekologiškai užauginti galvijai turėtų būti perdirbami vienoje įmonėje, kad susidarytų didesni ekologiškos mėsos kiekiai. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, praėjusiais metais buvo daugiau kaip 700 sertifikuotų ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkių. Pasak Kristinos Kazlauskaitės, VšĮ „Ekoagros” Utenos filialo direktorės, sertifikuota apie 1 500 ekologiškai auginamų mėsinių karvių-žindenių. Jos teigimu, pretenduojantiems gauti ekologinio gyvulininkystės ūkio statusą taikomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Tik po 2 metų produkcija gali būti ženklinama ir parduodama kaip ekologiška. Paraiškos sertifikavimo įstaigai teikiamos einamaisiais metais iki kovo 31 d. Ekologinių gyvulininkystės ūkių šeimininkai gauna ES paramą – 127 EUR už 1 ha (439 Lt/ha) žalienų, jei 1 sąlyginiam gyvuliui tenka 3 ha. Ekologiniams gyvulininkystės ūkiams keliama nemažai gyvulių laikymo, priežiūros ir šėrimo reikalavimų. Ar jų laikomasi, „Ekoagros“ nuolat kontroliuoja. Ekologiškam perdirbimui keliami reikalavimai Kalbėdama apie ekologiškos produkcijos perdirbimo technologijas, „Utenos mėsos“ Maisto saugos skyriaus vadovė Danguolė Velavičienė pabrėžė, kad svarbiausias reikalavimas, keliamas sveikiems, išskirtinės kokybės produktams– ne mažiau kaip 95 proc. žaliavos turi būti ekologiška. „Be to, griežtesni reikalavimai galioja ir maisto priedams. Gaminant ekologiškus produktus, negalima naudoti mėsos pakaitalų, spalvos, kvapo stabilizatorių ir kitų priedų. Specialius ekologiškus prieskonių mišinius užsakėme Vokietijoje“, – ekologiškai produkcijai keliamus reikalavimus vardijo D. Velavičienė. Pasak specialistės, be įprastų priedų ekologiškus produktus gaminti yra sudėtingiau, todėl teko įsisavinti naujas technologijas. Papildomų investicijų pareikalavo naujos pakuotės ir produktų etiketės. „Ekologiškų produktų gamybos linijos turi būti atskirtos nuo įprastinių. Atskiros patalpos nebūtinos, svarbu atkirti ekologiškų produktų gamybos vietas. Jos pažymėtos žalios spalvos linijomis“, – tęsė D. Velavičienė. „Biovela group“ vadovas pridūrė, kad investuota ir į ekologiškos produkcijos apskaitos programą. Pasak jo, ateityje ant ekologiškos mėsos gaminių pakuočių ketinama nurodyti, iš kokio ūkio gyvulių jie pagaminti.