Šalčininkų rajono ūkiai stambėja, o ūkininkai – jaunėja

Šalčininkų rajonas turi gilias ūkininkavimo tradicijas – net du trečdaliai rajono gyventojų įsikūrę kaime. Šiuo metu rajone yra įregistruoti 1072 ūkininkai, iš kurių net 261 – jaunieji. Pasak savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo Stanislovo Lebedžio, ūkininkaujančių  jaunų žmonių  rajone daugėja – šiuo metu vidutinis ūkininkų amžius  yra 46 metai, o prieš penkis metus buvo 54. Rajone stebima ir ūkių stambėjimo tendencija – vidutinis ūkio dydis siekia 29 ha. Nors sąlygos ūkininkauti Šalčininkuose nėra palankios, tačiau žmonės stengiasi – didėja rapsų, kukurūzų, kviečių plotai.  Nemažai rajone ir ekologinių ūkių (119), ne tik augalininkystės, bet ir žuvininkystės, vaistažolių bei kt. Europos Sąjungos paramą ūkininkai daugiausiai naudoja ūkiams modernizuoti – per penkis pastaruosius metus šalčininkiečiai nupirko gerokai daugiau technikos negu kaimyninių rajonų ūkininkai.

              Savivaldybės atstovai apgailestavo, kad rajone mažėja auginamų gyvulių – vyraujančios mažo našumo žemės ir mažos pajamos verčia atsisakyti gyvulininkystės. Nors pasinaudojus ES investicinėmis lėšomis pavyko suremontuoti nemažai melioracijos sistemų, tačiau šis klausimas rajone išlieka aktualus. Ypač ūkininkus neramina tai, kad nuo 2014 m. rajonas išbraukiamas iš nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašo, o tai žymiai sumažins ūkininkų pajamas.

              Susitikimo dalyviams ministras V.Jukna papasakojo apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai  aktualijas, sunkių derybų dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos niuansus. Dalyvaudamas derybose, ministras pastebėjo, kad keičiasi žmonių požiūris į paramą, jos panaudojimą. Dabar BŽŪP bus daugiau orientuota į žemės ūkio ir  maisto gamybą, o  parama teikiama tiems, kurie iš tikrųjų ūkininkauja, atsiranda „aktyvaus ūkininko“ sąvoka.  Didelis dėmesys skiriamas  aplinkosaugai, žalinimui.

               ŽŪM vadovas pabrėžė, kad  naujajame finansiniame periode bus skiriamas ypač didelis dėmesys į sąstingį papuolusios gyvulininkystės gaivinimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, šeimos ūkiams, kooperacijos skatinimui. Ūkininkams turėtų pakelti ūpą ir išlikusios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos.

               Šalčininkiečiai, pasinaudoję proga, susitikimo metu ŽŪM komandai uždavė ne vieną jiems rūpimą klausimą. Pasienyje gyvenančius žmones baugino afrikinio kiaulių maro grėsmė, juos jaudino, ar nežada keistis pasėlių deklaravimo taisyklės, ar bus skirta daugiau lėšų melioracijos reikalams. Susitikime dalyvavę ekologinių ūkių šeimininkai domėjosi šios srities galimais pokyčiais, pieno gamintojai – pieno kvotomis, parama veislinių gyvulių įsigijimui ir kt.

               Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos primininkas Kamal Zulfijev skundėsi, kad jų rajone, palyginti su Žemaitija ar Suvalkija, žemės ūkio technika du kartus greičiau dyla, nes dirbti reikia labai intensyviai. Kartais pajamos nepadengia išlaidų ir galimybės planuoti ateitį prastėja. „Ūkininkavimas, žemės dirbimas yra ilgalaikis procesas. Kaimo ateitis – jaunimas, o jaunų mechanizatorių rasti jau neįmanoma. Reikia kalbėti ne tik apie ūkininkų, bet ir samdomų darbuotojų amžių“, – pastebėjo K.Zulfijev.

               Kaip ir visos Lietuvos, taip ir Šalčininkų ūkininkams, rūpėjo naujasis Teritorijų planavimo įstatymas, leisiantis atsisakyti detaliųjų planų rengimo, suteiksiantis daugiau galių savivaldybėms. Susitikime kalbėta ir apie valstybinės žemės pardavimą, apie nustatytus papildomus saugiklius užsieniečiams, kitais metais jau galėsiantiems įsigyti lietuviškos žemės.

               Šalčininkų rajonui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones jau išmokėta daugiau kaip 104 mln. Lt. Šis rajonas kasmet gauna ir 20 mln. Lt tiesioginių išmokų (šiemet jau išmokėta beveik visa suma – 99,7 proc.). Ūkininkai nusiramino sužinoję, kad jų rajone populiariausios KPP priemonės, remiančios jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, žemės ūkio valdų modernizavimą, išliks ir ateityje.

               Šeimos ūkis ketina plėstis

               Jau daugelį metų Šalčininkų rajonas laikomas žemės ūkio kraštu. Nors žemės čia nelabai palankios ūkininkauti, tačiau darbštūs žmonės nenuleidžia rankų. Duksių kaime prieš dvidešimt metų įkūrę šeimos ūkį, Ivanas ir Teresa Pozniak ne tik užaugino 5 sūnus, bet ir dirba jau 200 ha žemės.  Šiuo metu kartu su tėvais triūsia du sūnūs, tačiau padėti visuomet pasirengę ir visi kiti. Šypsodamasis I.Pozniak papasakojo kartu su vienu iš jų nuolat  konkuruojantis rajono artojų varžybose: vienais metais laimi sūnus, kitais – tėvas.

                ES parama pasinaudoję šeimininkai svečiams aprodė neseniai įsigytą naują techniką, pakvietė užsukti į tvartą,  papasakojo ne tik apie darbus savo mišriame ūkyje, bet ir problemas, su kuriomis tenka susidurti. Ūkį plėsti ketinantį I.Pozniak ypač jaudino jaunųjų ūkininkų ateitis. „Visi turim lygiuotis į tokias šeimas, su meile dirbančias žemę. Šeimos ūkiai, kuriuose dirba kelios kartos, yra mūsų kaimo stuburas. Derybose su ES stengsimės dėl jūsų visų iškovoti kiek galima daugiau“, – tvirtai paspausdamas darbštiems žmonėms rankas atsisveikindamas žadėjo žemės ūkio ministras V.Jukna.