Kartu mes galime daugiau

Požiūris į kaimą turi keistis      

 Gausiai susirinkusius dalyvius pasveikinęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna akcentavo, kad artėjant naujajam finansiniam laikotarpiui diskusijos su socialiniais partneriais yra tikrai labai reikalingos, nes aktualių klausimų netrūksta.  „Diskusijose gimstančios racionalios mintys neabejotinai virsta konkrečiais darbais“, – kalbėjo ministras, pernai asmeniškai aplankęs 49 šalies rajonų žemdirbius. Vardydamas pastaruoju metu nuveiktus darbus, ministras pasidžiaugė ir išaugusiu superkamo pieno kiekiu, padidėjusiu kontroliuojamų karvių skaičiumi, patvirtinta gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa, iškovotu didesniu finansavimu žemės ūkio studijoms.

Seimo Kaimo reikalų komiteto primininko pavaduotojas Bronius Pauža įvertino, kad per krizę žemės ūkis sėkmingai atsilaikė, tačiau neslėpė susirūpinimo tuo, kad ūkininkai labiau domisi augalininkyste negu gyvulininkyste, kas neigiamai atsiliepia šalies žemės ūkio naudmenoms. „Į gyvulininkystės programos įgyvendinimą turi įsitraukti ne tik ministerija. Jūs, savivaldybių ir žemės ūkio skyrių specialistai, turite atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant ir patariant, nes esate arčiausiai kaimo žmonių“, – teigė Seimo narys.

Į susitikimą atskubėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad tik dirbant kartu galima pasiekti gerų rezultatų. Svarbiausia – geranoriškas požiūris ir supratimas.  „Džiaugiuosi, kad žemės ūkio ministras kreipia didelį dėmesį mokslui ir kaunasi dėl to. Lietuvai reikia specialistų. Svarbu, kad pasikeistų mūsų tikėjimas savo valstybe, kad jaunimas norėtų savo žinias perteikti savo šaliai“, – atkreipė dėmesį            A. Butkevičius, pabrėžęs, kad neturi būti pamirštos ir profesinės mokyklos. Dalydamasis Vyriausybės planais, Ministras Pirmininkas neslėpė labai norintis, kad keistųsi požiūris į kaimą. Jis pasidžiaugė kaimo bendruomenėmis, kurios padarė didžiulį indėlį, sutelkdamos žmones.  Pasak premjero, šie metai turi būti persilaužimo metai plėtojant gyvulininkystės sektorių, nes ši ūkio sritis turi didelį augimo potencialą. Labai svarbu, kad panaudojant šią paramą būtų sudarytos sąlygos teikti projektus smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

 Naujajame laikotarpyje – daug naujovių

Įgyvendinant Šešioliktosios Vyriausybės programos prioritetines priemones, ŽŪM pernai parengė Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programą. Kaip sakė ŽŪM Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius, šios programos strateginis tikslas yra sustiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, gyvūnų laikytojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – kokybiškus produktus.  ŽŪM specialistas apžvelgė gyvulininkystės sektoriaus statistiką, jo plėtros tendencijas, išvardijo šiam sektoriui numatytas konkrečias paramos priemones ir lėšas programai įgyvendinti bei paragino visus aktyviai prisidėti prie šios programos įgyvendinimo.

Susitikimo dalyviai buvo informuoti, kad šiemet pasėlių ir žemės ūkio naudmenų pasėlių deklaravimas prasidės balandžio 14 d. Deklaruojant pasėlius jokių svarbių pakeitimų nenumatoma,  o darbą turėtų gerokai palengvinti atnaujinta kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė. Svarbu tai, kad pakeista ankstesnė nuostata – deklaruojantieji pasėlius valstybinėje žemėje neturės pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentų. Šiemet bus griežčiau žiūrima į daugiamečių ganyklų deklaravimą, vyks tyčinio valdų skaldymo kontrolė.

Naujajame 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu žemės ir maisto ūkiui bei kaimo plėtrai planuojama skirti daugiau kaip 18 milijardų litų. Iš jų tiesioginėms išmokoms ketinama skirti 11,5 mlrd. litų, kaimo plėtrai – 6,8 mlrd. litų.  

 ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Anužis, pristatydamas tiesioginių išmokų naujoves 2014 m. bei tiesioginės paramos nuostatas 2015–2020 m., informavo, kad Lietuva turi teisę teikti papildomas nacionalines išmokas, taikyti perskirstymo išmoką (kuo mažesnis ūkis, tuo didesnė vidutinė išmoka, tenkanti 1 ha ir atvirkščiai) ir skirti papildomai 3 proc. tiesioginių išmokų sumos (apie 40 mln. Lt) pieno sektoriui.

Tiesioginių išmokų 2015–2020 m. suma, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, yra padidėjusi net 70 proc. Nuo 2015 m. tiesioginės išmokos bus skiriamos tik aktyviems ūkininkams. Jos bus ribojamos – valstybės narės turės mažinti tiesiogines išmokas ūkiams, gausiantiems daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Reikalavimai „žalinimui“ yra šie: išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, auginti įvairius pasėlius, išlaikyti tokio paties dydžio daugiametes pievas ir ganyklas.

Kalbėdama apie naująją Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė konstatavo, kad programa tikrai didžiulė ir gausi įvairių priemonių, tad šiam susitikimui buvo pasirinktos pristatyti tik tos priemonės, kurios susijusios su šio susitikimo tema – gyvulininkystės plėtra, žinių perdavimu ir informavimu.  „Nors buvo daugybė įvairių siūlymų, mes stengėmės į programą sudėti tik tas priemones, kurias sugebėsime tikrai įgyvendinti. O vėliau, jei bus poreikis, programą galima bus ir papildyti“, – situaciją charakterizavo J. Stakėnienė.

Geros žinios ketinantiems studijuoti

Žemės ūkio sektoriui kasmet reikia 700 absolventų – toks yra specialistų poreikis žemės ūkio sektoriaus darbo rinkai, rodo ŽŪM užsakyti tyrimai. Kalbėdamas apie žemės ūkio aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį ir finansavimą, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius Antanas Maziliauskas neslėpė džiaugsmo dėl besikeičiančios situacijos –  valstybės finansuojamų vietų, į kurias 2014 metais priimami studentai, skaičius padidėjo nuo 100 iki 175. „Be aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkis negali būti konkurencingas“, – tvirtai įsitikinęs kalbėjo rektorius. Jis atkreipė dėmesį tai, kad studijas baigę absolventai sėkmingai įsidarbina – po studijų baigimo praėjus pusmečiui, nedirba mažiau nei 10 proc. ASU absolventų. Pasak rektoriaus, agronomų, inžinierių atlyginimai yra didesni už profesorių. „Svarbiausia tai, kad, baigę universitetą, žmonės lieka Lietuvoje, čia jiems tikrai yra ką veikti“, – sakė A. Maziliauskas, visų susirinkusiųjų prašydamas žinią apie kokybiškas studijas perduoti kuo plačiau po kaimus.

Uždavė ne vieną klausimą

Susitikimo dalyviai, įdėmiai išklausę visus pranešimus, uždavė ne vieną jiems rūpimą klausimą, ypač pabrėždami paramos smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams svarbą. Daugeliui jų ypač rūpėjo kaimo kelių finansavimo klausimas, kova su afrikiniu kiaulių maru ir nuostolių kompensavimo mechanizmas, nepalankių ūkininkauti vietovių išskyrimo nuostatos. Ypač teigiamai buvo sutikta žinia, kad atkakliai siekiama didesnės paramos biodujų jėgainėms statyti. Dalyviai įdėmiai išklausė ir ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio paaiškinimą apie  gamintojų grupių pripažinimo tvarką. Susitikime dalyvavę ūkininkai nuogąstavo dėl GMO grėsmės Lietuvai, skundėsi milžiniškomis pasėlių ir gyvulių draudimo įmokomis, kėlė klausimą dėl veislinių gyvulių įsigijimo kompensavimo, paramos ožkininkystei.