Ūkių raida - pieno tyrimų rezultatuose

„Šiandien, trūkstant žaliavos pieno perdirbėjai ne visada skiria pakankamą dėmesį superkamo pieno kokybei. Todėl nerimą kelia vieši pasisakymai dėl to, kad su pieno gamintojais būtų atsiskaitoma pagal prie pieno perdirbimo įmonių esančių akredituotų laboratorijų tyrimus. Pasikeitus situacijai rinkose, ji keistųsi ir su mėginių tyrimais. Teoriškai esame pajėgūs tirti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos pieno mėginių kokybę. Todėl manome, kad išskaidyti vieningą pieno tyrimų sistemą ir vadovautis prie pieno perdirbimo įmonių veikiančių akredituotų laboratorijų tyrimų rezultatais atsiskaitant už superkamą pieną būtų tiesiog netikslinga“, - pristatydamas „Pieno tyrimų“ veiklą teigė direktorius dr. Saulius Savickis.

Tokius ketinimus atsargiai vertino ir žemės ūkio ministras: „Dviračio išradinėti nežadame - sistema veikia gerai ir nematau reikalo jos keisti.“

K. Starkevičius domėjosi, ar laboratorija konkrečiai padeda tiems pieno gamintojams, kurie turi problemų su somatinėmis ląstelėmis, kas su pieno kokybe sunkumų turintiems pieno gamintojams aiškina gyvulių laikymo, šėrimo klaidas ir pan.

„Apie 500 pieno gamybos ūkių supirkėjams pristatomos žaliavos kokybę tiriame kasdien. Turime ir nemokamą liniją, kuria paskambinę ūkininkai gali konsultuotis telefonu ar užsisakyti specialistų vizitą į ūkius. Šių konsultacijų tikslas nėra noras uždirbti, bet pirmiausia padėti tiems, kas nori ir kam reikia kvalifikuotos pagalbos“, - teigė dr. S. Savickis. Anot jo, visi didžiausi šalies pieno gamintojai jau aplankyti „Pieno tyrimų“ specialistų – jiems nereikia aiškinti, ką atspindi pieno tyrimų rezultatai.

Užklausus, kokiuose ūkiuose gaminamas pienas yra kokybiškiausias ir sveikiausias, „Pieno tyrimų“ direktorius nebuvo lakoniškas: “Turbūt atrodys paradoksaliai, bet tų gamintojų, kurie įprastai viešumoje reikalauja didesnių pieno supirkimo kainų, įvairių lengvatų, ar tiesiog pasisako prieš bet kokią pieno gamybos proceso kontrolę, pieno kokybė tikrai neblizga. Matant jų pieno tyrimų rezultatus sunku suprasti, kaip ir kuo remiantis su jais atsiskaito supirkėjai“.

Sveikiausiu pienu laboratorijos specialistai įvardijo ne didelių pieno ūkių parduodamą žaliavą, bet pieną iš šeimos ūkių. Ganomų ir įvairų pašarą gaunančių karvučių piene yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgčių, kurios žmogaus organizmui yra gyvybiškai svarbios, mikroelemento magnio, kuris būtinas organizmui pasisavinant kalcį iš pieno.

Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad šalyje formuojasi ūkiai, kurie daug investuoja į veislių gerinimą, karvių produktyvumo didinimą. Nors tokių ūkių pieno tyrimų kokybės rodikliai nėra prasti, daug įspūdingesni būna tokių karvių primilžiai. Tai padeda ūkiams parduoti veislines telyčias ir taip uždirbti ne tik iš pieno. Kiti ūkiai daugiau investuoja į gyvulių ilgaamžiškumą, priežiūrą, gerovę. Čia, kaip teiktinu kokybiško pieno gamintojo pavyzdžiu, ministrui įvardintas Vandos ir Edvardo Kęsminų pieno ūkis (Plungės r.). Beje, šis ūkis Žemės ūkio ministerijos rengiamame konkurse “Kaimo spindulys” 2010 m. laimėjo „Pažangiausio ūkininko“ nominaciją.

„Pieno tyrimai“ žemės ūkio ministrui parodė ir specialių kompiuterinių programų galimybes, atskleidžiant procesus pieno supirkimo rinkoje: supirkėjų pastangas prisivilioti kuo daugiau gamintojų, pastarųjų pristatomų pieno mėginių nestabilius, su UAB "Gyvulių produktyvumo kontrolė" (GPK) duomenimis nevisada nesutampančius rezultatus ir kt.

Daugeliui „Pieno tyrimų“ laboratorijos pristatinėti kaip ir nereikia: vienuolika metų akredituota, Europoje arbitražo funkcijas atliekanti laboratorija Lietuvoje aptarnauja 35 tūkst. aktyvių pieno gamintojų, tiria 190 tūkst. karvių pieno mėginių veislininkystės tikslais, per metus iš viso atlieka 5,2 mln. mėginių tyrimų. Įmonė Lietuvoje pieno mėginius renka iš 431 surinkimo vietų. Praėjusiais metais laboratorija talkino ir kaimynams - ištyrė 72,5 tūkst. latvių pieno gamintojų žaliavos mėginių.

„Pieno tyrimų“ darbo struktūroje galima išskirti tris stambiausius užsakovus: Žemės ūkio ministerijos vykdomas programas, kurios apima 27,5 proc. įmonės veiklos, GPK sudaro 20,1 proc., o pieno supirkėjų užsakomieji tyrimai - dar 21,7 proc. laboratorijos darbo apimčių. Likusią pajamų dalį sudaro įmonėje atliekamos komercinės paslaugos Lietuvos, Latvijos bei Baltarusijos pieno ūkio subjektams (mastito tyrimai, kontrolinio pieno, kalibraciniai mėginiai, užkrečiamų galvijų ligų prevencinės programos ir kt.).

Prieš keletą metų įvykdyta „Pieno tyrimų“ rekonstrukcija atsiėjo beveik 15 mln. Lt. Joje esanti moderni įranga šiandien leidžia itin tiksliai nustatyti pieno mėginių kokybę. „Jei apsiriktume nustatant pieno riebalus ir baltymus nors 0,1 proc., per metus tai pieno sektoriui kainuotų apie 48 mln. Lt. Todėl kai kalbame apie įrangos tikslumą ir patikimumą, mes neiname į kompromisus“,- sakė „Pieno tyrimų“ direktorius. Remiantis atliktais tyrimais laboratorijoje , 2011 m. pieno gamintojai gavo apie 1,4 mlrd. Lt pajamų. Maždaug 92 mln. Lt sudarė išmokos.