Nauja galimybė pieno gamintojams – pieno gamintojų organizacijos

Ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai įdėmiai stebi rinką

Pasak pasaulio ir Lietuvos pieno rinkas analizavusio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, situaciją pieno sektoriuje labai sunku prognozuoti. Kasmet atėjus vasarai ir padidėjus pieno gamybai, pasiūlos ir paklausos santykis veikia pieno supirkimo kainų lygį mažėjančiai. Pieno produktų paklausa išlieka didelė, tačiau ir pieno gamyba didėja visose šalyse, tad pasaulinė pieno produktų rinka nėra stabili.

Aukščiausios žaliavinio pieno supirkimo kainos 2012 m. kovą Europos Sąjungoje buvo Kipre, Graikijoje, Maltoje, mažiausios – Rumunijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2012 m. balandį buvo 11,4 proc. mažesnė negu prieš metus. A.Gapšys pastebėjo, kad mažmeninės pieno produktų kainos mūsų šalyje 2012 m. sausį–balandį beveik nepasikeitė ir liko tokios pačios, kaip ir 2011 m. II pusmetį. Pastebimai padidėjo tik varškės kaina. Tuo tarpu pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 9,5 proc.

Savo turimą informaciją apie Lietuvos ir kitų šalių pieno perdirbimo įmonių mokamas standartizuoto pieno kainas pateikė ir AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos supirkimo direktorius Algimantas Paspirgėlis. Įmonės specialistas pabrėžė, kad Lietuvos įmonių pieno supirkimo kainų politika visai nesiskiria nuo ES bendrovių. „Mūsų mokama kaina atitinka rinkos tendencijas“, – teigė A. Paspirgėlis. Jo nuomone, didelė problema yra ta, kad Lietuvoje, kaip niekur kitur, dominuoja smulkūs pieno ūkiai ir tai labai kelia pieno supirkimo kaštus.

„Mes, pieno gamintojai, stebim situaciją rinkoje ir matome tendencijas. Pieno perdirbėjai drastiškai mažina kainas, naudodamiesi tuo, kad pieno gamyba padidėjo, o eksporto sąlygos suprastėjo“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. Pasak jo, didžiulis kainų, už pieną mokamų ūkininkams, parduodantiems pieną tiesiogiai perdirbėjams, ir kainų, mokamų kooperatyvams, skirtumas rodo, kad perdirbėjai nutarė sunaikinti kooperaciją Lietuvoje. „Matome akivaizdžius veiksmus – stengiamasi nuvilioti kai kuriuos kooperatyvų narius, jiems už superkamą pieną siūloma 10–20 ct daugiau, kad tik jie išeitų iš kooperatyvo“, – tokių savo partnerių pieno perdirbėjų veiksmų nesuprato žemdirbių atstovas.

Pasak PT pirmininko, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, Europos Komisija, analizuodama ES rinką ir ekonominius rodiklius, nemato priežasties, kodėl turėtų labai mažėti pieno supirkimo kainos. ES nesiruošia įjungti papildomų pieno rinkos reguliavimo mechanizmų. „Pieno rinkos po truputį stabilizuojasi, rodikliai gerėja, dabar svarbiausia yra sąžiningai dirbti vieniems su kitais. Norisi tikėti, kad pieno supirkimo kainos daugiau nebekris ir pradės didėti“, – padėtį charakterizavo R. Krasuckis.

Pristatyta naujovė – pieno gamintojų organizacijos

Pieno tarybos posėdyje buvo pristatyta naujovė – pieno gamintojų organizacijų (GO) ir asociacijų kūrimosi galimybės. ES, siekdama užtikrinti stabilią pieno sektoriaus plėtrą ir stiprinti pieno gamintojų pozicijas, priėmė naują reglamentą dėl pieno sektoriaus gamintojų organizacijų ir jų asociacijų pripažinimo. Šios pripažintos GO ir jų asociacijos turės teisę savo narių vardu derėtis dėl parduodamo pieno sutarčių sąlygų.

Kiekviena šalis turi nustatyti savo GO pripažinimo kriterijus, tad Žemės ūkio ministerija PT nariams pristatė jau parengtų taisyklių projektą. Jose numatyta, kad pieno gamintojas galės pasirinkti, kas jį atstovaus derybose. ŽŪM siūlo, kad gamintojų organizacijoje būtų ne mažiau kaip 20 narių, bendras melžiamų karvių skaičius – ne mažesnis kaip 200, o narių parduodamas pieno kiekis per metus – ne mažesnis kaip 1 000 tonų. Pripažintos GO galės jungtis į asociacijas. Pagrindinis reikalavimas – asociacijoje turi būti ne mažiau kaip trys GO.

Pagal naujojo ES reglamento reikalavimus keisis ir šiuo metu Lietuvoje galiojantys reikalavimai pieno pirkimo–pardavimo sutartims. Išliks privaloma raštiška forma, apimanti pagrindinius elementus: kainą, kiekį, pristatymo ir atsiskaitymo sąlygas, tačiau dėl visų sutarties sąlygų pieno gamintojas ir supirkėjas galės derėtis laisvai.

„Didesnė pieno gamintojų koncentracija taptų patrauklesnė dėl siūlomo pieno kiekio, o gamintojų organizacijos turėtų stipresnes pozicijas derantis dėl kainų ir kitų sąlygų. Tačiau tai nėra privalomas dalykas. Ar bus tų organizacijų Lietuvoje, ar ne, tačiau teisinį pagrindą joms kurtis mes turime parengti“, – sakė R. Krasuckis.

Pieno taryboje nuspręsta, kad pasiūlymų, kaip geriau įgyvendinti Lietuvoje šio ES reglamento nuostatas, iš pieno gamintojų bus laukiama iki birželio pabaigos. Įvertinus pasiūlymus, kartu su pieno sektoriaus atstovais bus svarstoma galutinė taisyklių redakcija.

Kiti aktualūs klausimai

Pieno taryboje buvo aptarti ir superkamo pieno kokybės klausimai, išklausyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimai apie pieno mėginių tapatumo kontrolės programos įgyvendinimo eigą. Specialistai pastebėjo, kad nors metų pradžioje rezultatai gerėjo, tačiau pastaruoju metu vėl užfiksuotas ne vienas pieno mėginių falsifikavimo atvejis. Kiekvienas toks atvejis buvo kruopščiai ištirtas ir skirtos griežtos nuobaudos. Pieno tarybos nariai pritarė šiems veiksmams.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas B. Markauskas PT narius informavo apie „Pienas LT“ kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybos eigą. Ši įmonė turėtų būti pastatyta 2014 m. rudenį. B.Markauskas informavo, kad nuosavų lėšų dalį statyboms surinks patys kooperatyvo nariai. Numatoma, kad per daugiau kaip dvejus metus bus sukaupta apie 40 mln. Lt.