Biologinės - dinaminės žemdirbystės įvadinis kursas

Į seminarą susirinko ūkininkai, daugelis kurių jau ūkininkauja ekologiškai ir nori praplėsti savo akiratį ir galbūt pereiti iš ekologinės žemdirbystės į biodinaminę arba iš karto tokią plėtoti. Atvyko sodininkai, gamtos mylėtojai, mokslininkai iš Aleksandro Stulginskio universiteto ir Vilniaus kolegijos, įvairių žemės ūkio bendrovių ir įmonių atstovai, susidomėję naujienomis. Tarp seminaro lankytojų buvo ir vos girdėjusių apie biologinę – dinaminę žemdirbystę, ir jau dirbančių pagal panašią sistemą, ir skeptikų, ir optimistų. Dalyviams rūpėjo įvairūs klausimai – pvz. ar būtina biologiniam – dinaminiam ūkininkavimui gyvulininkystė, kokie moksliniai šios sistemos aspektai ir pan.

Pirmoji kursų lektorė Margret Zimmermann teigė, jog ją biologine - dinamine žemdirbyste susidomėti paskatino 8-ajame XX amžiaus dešimtmetyje įvykusios ekologinės katastrofos, kurios tuomet dar studentę įtikino, kad reikia ieškoti gamtai saugesnio kelio. “Esu labai laiminga, kad pasukau šiuo keliu” – kalbėjo M. Zimmermann – “biologinė – dinaminė žemdirbystė yra skirta žemei, augalui, gyvuliui ir žmogui. Kiti ekologiniai judėjimai grįsti gamtos mokslais, o biologinė – dinaminė žemdirbystė turi ir dvasinę pusę.”

Seminaro pradžioje pristatyta biologinės-dinaminės žemdirbystės istorija, Margret Zimmermann kalbėjo apie šios sistemos pradininką Rudolfą Šteinerį – visapusišką asmenybę, mokslininką, filosofą ir menininką, kuris 1924 m. pažangių Vokietijos ūkininkų pakviestas perskaitė paskaitų ciklą „Žemės ūkio kursas“. Šis kursas tapo pirmtaku šiandieninei ekologinei arba biologinei žemdirbystei, kuri kultivuojama tiek visoje Europoje, Amerikoje, tiek ir Lietuvoje. Bet tas pats „Žemės ūkio kursas“ turėjo ir gilesnį požiūrį į augalus, gyvūnus ir pačius žmones kaip viso makrokosmoso sudėtinę dalį.

Lektorė pabrėžė, kad ūkininkai yra atsakingi už dirbamą žemę ir jos ploną derlingą sluoksnį. Seminaro dalyvius ji ragino nepasiduoti ekonominiam spaudimui ir į žemę žiūrėti atsakingiau, stengtis kuo labiau išsaugoti jos derlingąsias savybes.

Viešnia taip pat pristatė pagrindinius biologinės – dinaminės žemdirbystės principus. Pirmasis – tokiame ūkyje turi būti sukurtas uždaras ciklas, į kurį turėtų patekti kiek įmanoma medžiagų iš šalies, iš už ūkio ribų. Tokiame ūkyje auginami galvijai, kurie teikia trąšas, kurios savo ruožtu gerina žemės derlingumą, ir žemėje išauginamas pašaras galvijams ir maistas žmogui. Idealus biologinis – dinaminis ūkis taip pat turėtų pasižymėti jame auginamų kultūrų ir kraštovaizdžio įvairove.

Antroji biologinės – dinaminės žemdirbystės ypatybė – tam tikri preparatai, tokie kaip ragų ir mėšlo arba ragų ir žvyro mišinys, arba įvairių augalų ištraukos, naudojami žemės derlingumui gerinti arba purškiami tiesiai ant augalų. Gaminant šiuos preparatus derinamos augalinės ir gyvulinės prigimties medžiagos, jie palaiko humuso kiekį, skatina šaknų augimą, harmonizuoja dirvožemį, reguliuoja augalo savigydos galias. Taip pat biologinė – dinaminė žemdirbystė nusitęsia ir iki žemės ūkio produktų perdirbimo – tai turi būti atliekama vadovaujantis skaidrumo ir sąžiningumo principais.

Viešnios iš Vokietijos susitiko su Žemės ūkio rūmų vicepirmininku Sigitu Dimaičiu, kuris joms trumpai pristatė ŽŪR veiklą. Viešnias ypač sužavėjo tai, jog Žemės ūkio rūmai daug dėmesio skiria ekologiniam ūkininkavimui.