Šią savaitę ūkininkai baigė drausti žiemkenčius

Draudimo bendrovė šį rudenį pasėlių draudimo sąlygos žiemkenčiams papildė keliais svarbiais punktais: rapsai draudžiami tik kartu su javais, o pasėlių atsėjimo nuostolių dydis iššalimo atveju galimas 15 arba 25 proc. Be šių dviejų naujovių, keitėsi ir draudimo įmokų tarifai: žalų nepatyrusiems žemės ūkio subjektams, priklausomai nuo pasirinkto atsėjimo nuostolių procento,  pasėlių draudimas vidutiniškai brango 15-80 proc., o patyrusiems žalas – draudimo įmokos didėjo dar 5-50 proc.

„Nepaisant pabrangusio žieminių pasėlių draudimo po dviejų itin šaltų žiemų, žemdirbiai ir šį rudenį pasėlius draudė. Tai rodo augantį mūsų ūkininkų sąmoningumą, besiformuojantį ūkininkų supratimą apie ūkininkavimo rizikos valdymą. Galutiniais duomenimis, 2011-2012 m. žiemai apdraudėme apie 26 tūkst. ha žieminių pasėlių. Iš jų žieminių rapsų apie 7 tūkst. ha, “ – situaciją  komentavo draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.

Šį rudenį išryškėjo nauja pasėlių draudimo tendencijos. Pernai  didžiąją dalį pasėlių draudikų klientų sudarė stambūs žemės ūkio subjektai, šiemet draudžiant žiemkenčius aktyvesni  buvo smulkūs ūkininkai. Pasėlių draudimo bendrovės duomenimis, praėjusiais ūkiniais metais (2010-2011 m.) apdraustų pasėlius plotas ūkyje vidutiniškai siekė 300 ha, o šiemet – 110 ha.

Draudikai, lygindami, kaip pasikeitė pasėlių draudiminės hektaro vertės, aiškina, kad šiemet jos ir galima pasėlių atsėjimo rizika vertintos gerokai santūriau. Pasikeitus draudimo sąlygoms ir įmokų kompensavimo tvarkai, ūkininkai, skaičiuodami optimalias draudimo sumas, atidžiau ir atsargiau rinkosi draudimo sumas bei paslaugų paketus.  

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas informuoja, kad atsižvelgiant į šių metų valstybės biudžeto galimybes, įsipareigota ir toliau draudžiantiems pasėlius   kompensuoti dalį draudimo įmokos sumos. Vadovaujantis š.m. lapkričio 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-803, nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems augalus, kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų sumos neviršijant įsakyme numatytų draudimo įmokų kompensavimo dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis. Žieminiams javams didžiausia draudimo kompensacijos suma už hektarą yra 53 Lt, o žieminiams rapsams – 133 Lt/ha.

„Nauja pasėlių draudimo kompensavimo tvarka užtikrina, kad draudžiantys pasėlius vidutinėmis draudimo sumomis, atgaus maksimalią (50 proc.) draudimo įmokos kompensaciją. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas už kiekvieną deklaruotų draustų žieminių rapsų hektarą sumokėjo po 266 Lt, jam bus kompensuota pusė draudimo įmokos – 133 Lt už kiekvieną deklaruotą draustą hektarą. Tačiau jeigu ūkininkas lauką įvertino didesne suma, sumokėjo 300 Lt/ha ar daugiau, jam bus kompensuota ne pusė draudimo įmokos, bet ministro įsakyme fiksuota maksimali draudimo įmokos kompensacija, t.y. 133 Lt. Panašūs apribojimai taikomi Olandijoje ir Italijoje“, – teigia ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius.  

Lietuvoje  vidutinė draudimo įmokos kompensacija už 1 hektarą 2011-2012 ūkiniais metais nedaug skirsis nuo mokėtos praėjusiais ūkiniais metais (2010-2011 m.), o žieminiams pasėliams ji padidės nuo 5 iki 38 proc. Minėtų kompensacijų dydžiai skaičiuoti pagal praėjusiųjų metų duomenis: draudimo sumas už hektarą ir numatomą draudimo įmokų tarifo padidėjimą šiais metais.

Pasėlių draudimo išlaidos kompensuojamos tik už deklaruotą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą.  Apdraudus didesnį plotą nei deklaruotas, valstybės pagalbos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaracijos duomenis. Išimtis, jei įvyko draudiminis įvykis ir augalai atsėjami ar atsodinami bei už juos išmokėtos draudimo išmokos.

Žemdirbiai, apdraudę augalus ir draudimo įmonei sumokėję visą draudimo įmoką, iš karto gali kreiptis į savivaldybę, kurioje įregistruota jų valda, dėl dalies draudimo įmokų kompensavimo. Planuojama, kad nuo ateinančių metų kovo mėn. pagal savivaldybių pateiktus duomenis bus pradėtos kompensuoti dalis draudimo įmokų už apdraustus žiemkenčius. Dokumentus dėl draudimo įmokų kompensavimo už šiais metais apdraustus žieminius pasėlius ir kitų metų pirmojoje pusėje apdraustus vasarinius augalus savivaldybės iš ūkininkų priiminės iki kitų metų rugsėjo 30 d. (apdraudusieji sodo ir daržo augalus dokumentus galės pateikti iki kitų metų gruodžio 1 d.).

Ūkininkų komentarai:

Jonas Žotkevičius (730 ha augalininkystės ūkis, Padubysio k., Vilkijos sen., Kauno r.):

„Kasmet sėju apie 500 ha žiemkenčių. Pasėlių draudikų paslaugomis naudojuosi nuo pat jų veiklos pradžios Lietuvoje - jau penktus metus. Nors pasikeitusias draudimo sąlygas vertinu skeptiškai, žieminius pasėlius draudžiau.  Manau, kad šiemet pasėlių vertės pernelyg mažos, todėl realiai nutikus draudiminiam įvykiui atgaučiau tik pusę sėjos kaštų (pasirinkęs 15 proc. atsėjimo  nuostolių  kompensavimą). Grubiai skaičiuojant, nuo kiekvieno tūkstančio litų draudimo vertės už hektarą šiemet ūkininkui tenka sumokėti 75 Lt“.

Jurgita Paklanytė (63 ha žemės, Skapiškis, Kupiškio r.):

„Šiemet draudžiau pasėlius pirmą kartą. Paskatino praeitais metais tėčio patirtis -  jis draudė kelis šimtus ha, iššalo, gavo atsėjimo išmoką, buvo patenkintas. Jei ne draudimo pagalba, jam būtų buvę labai sunku. Aš draudžiau 23 ha žieminių kviečių  (veislių Kovas ir Ada). Stengiausi pasėti laiku - iki rugsėjo 12 d. Nors pasėlių draudikai netikrino pasėlių būklės, jie tikrai atrodo gražiai. Hektaro vertes rinkausi pagal numatomus kompensuoti dydžius. Mano ūkyje 1 ha vertė siekė tik 1,5 tūkst. Lt. Kol kas įmokėjau dalį draudimo įmokos. Į klausimą, kaip vertinu pasėlių draudimą, galiu atsakyti paprastai – kokios bebūtų sąlygos, vis dėlto tai kol kas tai vienintelė galimybė Lietuvoje patyrus nuostolius gauti kompensacinę išmoką“