Kokie procesai vyksta žiemojančiuose augaluose?

Augaluose vyksta fiziologiniai – biologiniai procesai, kurių metu vyksta reakcijos, padedančios augalams prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų. Sudėtingų reakcijų metu augalų ląstelių sultyse kaupiasi apsauginės medžiagos. Pagrindinis vaidmuo tenka cukrums. Cukrų kaupimasis augaluose yra maisto medžiagų apykaitos tarp dirvos ir augalų pasekmė. Dėl to nustatomas tiesioginis ryšys tarp dirvoje esančių mitybos elementų ir cukrų kiekio augaluose. Išanalizavus mokslinę literatūrą, galima pasakyti, kad mineralinės augalų mitybos įtaka cukrų kaupimuisi ir žieminių kviečių atsparumui žiemos sąlygoms dar nepakankamai ištirtas. Tačiau taip pat galima pasakyti, kad augalų atsparumui didelės įtakos turi meteorologinės sąlygos. Antai jei pirmame augalų grūdinimosi etape vyrauja +10 - +2,0°C temperatūros, o antrame 0 - -5°C, cukrų kiekis augaluose esminiai padidėja. Tuomet augalai krūmijimosi mazgo gylyje gali pakelti – 16 – 18°C šaltį. Taigi, lapkričio pradžios orai kol kas atitinka augalų fiziologinius reikalavimus. Labai svarbu, kad augalai sukauptų pakankamą kiekį cukrų krūmijimosi mazguose. Tyrimais nustatyta, kad cukrų kiekis per žiemą krūmijimosi mazge gali sumažėti 45 – 50 proc. Nepalankios augalams žiemos sąlygomis, ypač svyruojant temperatūroms (atodrėkiai, pašalimai), augalai ypač intensyviai eikvoja cukrų. Jei cukrų kiekis sumažėtų iki 4 – 6 proc., galimas masinis augalų žuvimas. Dėl to kiekvienas augintojas turėtų sekti cukrų kiekio dinamiką augaluose bent rudens ir ankstyvo pavasario laikotarpiu. Suprantama, kad ūkininkui tai padaryti sudėtinga, bet šiuo klausimu gali padėti UAB „Kustodija“ konsultantai. Žinant augalų sulčių koncentraciją būtų lengviau prognozuoti augalų būklę bei produktyvumą bei pagal tai optimizuoti tręšimą ir kitus augalų priežiūros darbus. Eilę metų vykdyti eksperimentai parodė, kad cukrų kiekio įvertinimas krūmijimosi mazguose yra pakankamai patikimas rodiklis prognozuojant augalų žiemkentiškumą.

Kiekvienas žino, kad optimalus tręšimas rudenį didina augalų atsparumą. Tačiau ūkininkams kyla pagrįstas klausimas, ar išbertos trąšos efektyviai įsavinamos? Žinoma, kad PK trąšos didina cukraus kaupimąsi, žinoma ir tai, kad ūkininkai, esant aukštoms trąšų kainoms, sumažina jų normas. Tačiau labai didelį vaidmenį vaidina dirvos biologinis aktyvumas. Gal būt kai kurios trąšos visai netinka tai dirvai, į kurią jos beriamos. Tai reiškia, kad trąšos išbertos, o augalai negauna to, ko jiems reikia. Žieminiai kviečiai ir taip sunkiau įsavina mitybos elementus iš mažai tirpių dirvos junginių ir blogiau toleruoja žemas temperatūras ir sausras. Krūmijantis kviečiai sunaudoja nedaug maisto medžiagų, tačiau jie labai jautrūs jų trūkumui. Labiausiai kviečiams rudenį reikia fosforo ir kalio. O jei šių elementų dėl kokių nors priežasčių augalai negali įsavinti? Dėl to neatsitiktinai rudenį rekomendavome ūkininkams žieminius kviečius apipurkšti skystosiomis trąšomis UNI PK 10-18, o taip pat mikroelementų trąša Molibdenit. Ypač augalų apipurškimas aktualus silpnesniems arba labai vešliems augalams.

Dirvos biologinis aktyvumas vaidina didelį vaidmenį cukrų kaupimuisi. Antai panaudojus prieš sėją biologinius preparatus Amalgerol ir AZOFIT bei Albit, cukrų kiekis augaluose padidėjo 33 proc., lyginant su taikyta standartine technologija. Augalų žiemojimą nulemia ir prolino kiekis. Taikant mūsų augalų priežiūros technologiją rudenį žieminiai kviečiai dar papildomai apipurkšti preparatu Prolis. Prolino kiekis augaluose padidėjo 31 proc. Skirtumai matosi ir vizualiai. Atlikus pasėlio biometrinius matavimus nustatyta, kad panaudojus biologinius preparatus pagerėjo augalų sudygimas. Šiuo metu augalų skaičius didesnis – 18 proc., o stiebų – 40 proc. Augalai išsiskiria vešlumu ir žalumu. Išmatavus lapų paviršių nustatyta, kad jis 40 proc. didesnis, nei augalų, kur taikyta įprasta tręšimo ir priežiūros technologija. Chlorofilo a kiekis taip pat 38 proc. didesnis pasėlyje, kur naudoti biologiniai preparatai. Manome, kad šie rodikliai kaip tik ir rodo optimalų ryšį tarp dirvos ir augalų.

 Pastebėjome, kad žieminiai miežiai labai jautrūs šalčiams. Dėl to juos rekomendavome krūmijimosi pradžioje apipurkšti purškiamosiomis trąšomis UNI PK 10-18, o likus dviems savaitėms iki vegetacijos pabaigos laisvųjų amino rūgščių preparatu Terra Sorb Foliar (kai kurie ūkininkai jau išbandė TERRA SORB COMPLEX) arba prolino rūgšties preparatu Prolis, esminiai stiprinančiais augalų pasiruošimą žiemai.
 
Šiame lauke ir priešsėlis tinkamas (vasariniai rapsai), ir pasėta laiku, tačiau dirvos dirbimas bei sėja atlikta neįvertinus dirvos būklės:

Aiškiai matosi, kad dirbta nesubrendusi dirva, žemės dirbimo ir sėjos technika buvo sunki ir slėgė dirvą, o jos biologinis aktyvumas gana menkas:

 Kitoks vaizdas lauke, kuriame naudoti biologiniai preparatai. Žieminių kviečių sėjos laikas panašus kaip ir kviečių pirmose fotografijose, ir dirva analogiška:

Žieminiai kviečiai reaguoja į dirvos drėgmės režimą, dėl to plotus jiems reikia rinktis labai kruopščiai:

Žieminiai miežiai gelsta. Šiuo atveju sutriko augalų mityba dėl dirvos netolygumo. Problema ta pati - menkas biologinis aktyvumas:

UAB „Kustodija“ konsultantė Lina Liakaitė