Kaip padidinti augalų žiemkentiškumą?

Daug rūpesčių ūkininkams Žemaitijoje sukėlė iškritęs sniegas, kai kur sniego danga siekė 14-15 cm. Sniegas gruodžio mėnesį natūralus reiškinys. Neramu tik dėl to, kad jis iškrito ant šiltos žemės ir pirmas ūkininkų klausimas, kokią įtaką tai turės augalų žiemkentiškumui? Atsakyti sunku, nes analizuojant augalų žuvimo struktūrą matyti, kad tai nulemia daugybė veiksnių. Žinome keletą būdų, kaip padidinti augalų žiemkentiškumą, ypač susidarius nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Tačiau kiekvienas ūkininkas kartu su konsultantu turi ieškoti geriausio metodo augalų žiemkentiškumui pagerinti savo ūkio sąlygomis. Pirmas uždavinys – sumažinti kritinę temperatūrą prie krūmijimosi mazgo bent 2 – 3°C. Klausimas, kaip tai padaryti? Moksliniai tyrimai ir ūkininkų patirtis rodo, kad geriausiai augalai žiemoja struktūringose dirvose. Tačiau tam reikalinga organika. Augalų būklės ir derlingumo skirtumai ypač išryškėja nepalankiais metais vyraujant šaltiems ir drėgniems orams. Savaime suprantama, kad struktūringoje dirvoje augalai geriau perneša ir sausras. Kai kurie ūkininkai stengiasi atsikratyti šiaudų, bet tai organika, kurios pastaruoju metu labai trūksta dirvoms. Ūkininkams didžiausią įspūdį daro tinkamai apdorotų biologiniais preparatais augalinių liekanų poveikis dirvos mikroorganizmams ir dirvos fermentams. Dėl to gerėja dirvos struktūra ir augalų aprūpinimas mitybos elementais. Jau dabar skaičiuojantys išlaidas ūkininkai skambina konsultantams ir stengiasi iš anksto įsigyti biologinius preparatus AZOFIT ir Amalgerol. Ūkininkų stropumas suprantamas, nes turint priemonę, ją galima panaudoti optimaliu laiku pavasarį, o kiekvienas žino, kad susidarius pirkimų pikui net ir labai gerai organizuojant logistiką galimi sutrikimai, o augalai nelaukia. Agroskeptikai gali paklausti, o kaip bus jei augalai neperžiemos? Preparatus bus galima panaudoti pavasarį, jie puikiai tinka vasariniams augalams. Biologinių preparatų naudojimas turi būti pirmas ir svarbiausias veiksmas gerinant augalų fiziologinę būklę. Priemonių yra, reikia tik ūkininkų noro pagerinti dirvos savybes ir užtikrinti ūkio rentabilumą.

Intensyviai dirbame ieškodami būdų, kaip keičiant metabolizmo procesus skirtingo augalų išsivystymo tarpsniais, pagerinti augalų žiemkentiškumą. Daug eksperimentų atlikta su biologiniais preparatais Terra Sorb Foliar ir Prolis. Daugeliu atvejų mūsų patyrimas pasitvirtino, tačiau pastebėjome ir tai, kad galutiniame rezultate vis tik turėjo įtakos dirvos būklė. Jei nėra tinkamos dirvos struktūros, sumažėja ir kitų naudojamų priemonių efektyvumas. Šiais metais ūkininkai pabandė žieminių kviečių sėklas apvelti jau gerai žinomais preparatais Terra Sorb Foliar, PENERGETIC šaknims ir išbandė naują Lietuvos rinkoje biologinį preparatą Albit. Sulaukėme teigiamų pastebėjimų, bet sulaukėme, kad efekto lyg ir nėra. Tai vėl galime sakyti, kad daug kas priklauso nuo dirvos. Jei dirvos struktūra gera ir augalai vystosi optimaliai, tai savaime suprantama, kad pagalbinių priemonių poveikis bus mažesnis ir reikia specialisto, kad pamatytų pokyčius. Šiais metais neatsitiktinai ūkininkams rekomendavome žieminių kviečių veislę Magnifik. Tyrimais nustatyta, kad žiemkentiškumui įtakos turi ir veislių savybės. Manome, kad Magnifik būtent viena iš tokių veislių. Žiemos sąlygoms atsparių veislių šaknys turi gerai išvystytus tarpuląsčius ir oro ertmes. Kai dirvoje nepakankama aeracija, formuojasi smulkios papildomos šaknelės prie pat dirvos paviršiaus. Tokie augalai pavasarį atsparesni drėgmės pertekliui.

Dabar daugiau rūpesčių kelia sniego danga ant nesušalusios žemės. Po sniegu augalai dažniausiai išsenka, nes temperatūra dirvos paviršiuje apie 0°C, o esant drėgmės pertekliui ir tamsai vyksta intensyvus kvėpavimas, o fotosintezė nevyksta. Tokiu atveju, augalai laipsniškai eikvoja atsargines maisto medžiagas ir nusilpsta. Buvo atvejų, kai cukraus kiekis nuo 20 proc. krito iki 2-4 proc. Svarbiausia, išsekusius augalus labai greitai pažeidžia ligos. Tikriausiai mažai kam kyla klausimų, kaip atsiranda snieginis pelėsis. Vienintelė, mūsų nuomone, priemonė – skatinti tirpių angliavandenių kaupimąsi augaluose ir mažinti kvėpavimo intensyvumą žemesnėje temperatūroje.
                       
Dabar niekuo augalams negalime padėti, lieka stebėti situaciją ir bandyti kurti augalų žiemojimo scenarijus. Tačiau galimi scenarijai priklausys nuo augalų paruošimo. Antai trijuose ūkiuose iš vienodomis trąšomis ir trąšų normomis tręštų tos pačios veislės žieminių kviečių pasėlių paėmėme augalų ėminius cukrų kaupimuisi nustatyti. Iš paveikslo matyti, kad auginant kviečius pagal mūsų rekomendaciją vidutiniškai cukrų kiekis augaluose nuosekliai didėjo. Tai reiškia, kad panaudojus biologinius preparatus, dirvoje susidarė palankesnės augimui sąlygos ir augalai galėjo geriau įsavinti dirvoje esančius mitybos elementus. Sukauptas cukrų kiekis ir dirvos struktūra leidžia manyti, kad augalai turėtų būti ištvermingesni žiemos sąlygoms. Apie augalų būklę ir mūsų nuomonę apie augalų žiemojimą mūsų partnerius informuosime nuolat.   
 

Šlapias sniegas ant nesušalusios žemės nelabai geras reiškinys. Reikia tikėtis, kad jis greitai nutirps, tačiau ištirpusio sniego vanduo gali sukelti kitų rūpesčių, ypač nestruktūringose dirvose: