Ar dirvos pluta yra vis dar neįveikiama?

Augintojai turi žinoti kiekvieno veiksnio įtaką ir iki tam tikro laipsnio mokėti valdyti augalų fiziologinius procesus skirtingais augimo tarpsniais, kad padidinti jų produktyvumą. Susidariusi dirvos paviršiuje pluta neleidžia patekti orui į dirvą. Žinome, kad ore yra 78,3 proc. azoto (būtent šį azotą azotobakterės įsavina ir perduoda augalams), 20,9 proc. deguonies. Iš kitų ore esančių dujų augalams reikšmingas anglies dioksidas. Kai kurie ūkininkai sako, prie ko čia dirva, augalai deguonį įsavina per lapus? Taip, deguonis patenka per žioteles lapuose, tačiau didžioji dalis reikalinga šaknims. Būtina sąlyga, kad oras laisvai patektų į dirvą, nes jo trūkstant sėklos blogai dygsta, sutrinka šaknų ir kitų augalo dalių augimas. Ūkininkai turėtų stengtis sunaikinti dirvos plutą dar iki jos atsiradimo. Tačiau dabar yra kaip yra. Suprantama, kad greitai to padaryti nepavyks. Pirmiausiai reikia pradėti nuo tinkamo šiaudų paruošimo ir įterpimo į dirvą. Jokiu būdu negalima išvežti šiaudų iš lauko. Šiaudai yra pagrindinis anglies šaltinis, nes anglies augalų sausoje medžiagoje randama apie 40 – 50 proc. Visi puikiai žino, kad siekiant aukšto augalų produktyvumo jiems reikalingas anglies dvideginis, kurį įsavina augalai iš oro, tačiau pagrindinis šaltinis – dirva, kur šios dujos atsiranda mineralizuojantis organinėms liekanoms, dalyvaujant dirvos mikroorganizmams. Kuo daugiau dirvoje organinių liekanų, tuo aktyviau mikroorganizmai skaido organines liekanas ir išsiskiria anglies dvideginis į dirvos paviršių.

Nesuardžius dirvos plutos gerų rezultatų nebus, nes jei deguonis nepateks prie šaknų augalai neapsirūpins mitybos elementais ir atmes ūglius, žiedynus, grūdus ir t.t. Svarbiausia, kad be deguonies žūsta ir mikroorganizmai, ardantys organines liekanas. Visi pastebi, kad dėl pažeistų kapiliarų iš dirvos paviršiaus labai greitai išgaruoja vanduo. Dirvos paviršiuje formuojasi plyšiai, kuriuose prieglobstį randa įvairiausi kenkėjai. Mes jau praėjusią vasarą kalbėjome, kad reikia diegti technologijas, gerinančias dirvos struktūrą. Dirva struktūringa ir derlinga gali būti tuomet, kai ja nuolat rūpinamasi ir laiku aktyvuojami gerieji dirvos mikroorganizmai. Dažnas pagalvoja, kad iki šiol jie buvo tik slopinami ir tik viename kitame ūkyje diegiamos nuoseklios dirvą gerinančios technologijos. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Kiekvieną dieną matome daugybę pavyzdžių, kad natūraliomis sąlygomis dirvos paviršius nebūna nepridengtas. Visuomet dirvos paviršių dengia augmenija, augalinės liekanos, lapai ir t.t. Laukuose vaizdas kitoks – dirva pilka, sausa be gyvybės. Nesakome, kad visur. Tyrimais seniai nustatyta, kad nepridengtą paviršių veikia saulė, lietus, vėjas. Nepridengtas dirvožemis praranda derlumą, struktūrą, labai greitai formuojasi pluta. Patys ūkininkai pastebi, kad tokia dirva greitai perkaista ir išdžiūsta, o žiemą peršąla. Ūkininkai sako, kad pavasarį džiaugėsi vešliais pasėliais, o dabar jie pradėjo retėti. Kitaip ir negalėjo būti. Nualintoje dirvoje net jei augalai ir suformuoja papildomus ūglius jie juos atmeta.

Nuo ko pradėti? Pirmiausiai reikia kalbėti apie mulčą ( mūsų atveju šiaudai) dirvos paviršiuje. Šiaudų likučiai apsaugoja nuo vėjo, lietaus, karščio, šalčio ardančio dirvos paviršių ir t.t. Pardavimų vadovas Remigijus Peleckis rašė apie Latvijos ūkininkų patirtį paliekant šiaudus dirvos paviršiuje. Dirvos paviršiuje, pridengtame šiaudais, skatinama mikroorganizmų veikla. Eksperimentuoti nėra laiko, reikia diegti tai, kas jau ištirta ir įgyvendinta, neturime laiko trypčioti vietoje dairantis, ką pasakys kaimynas. Šiaudų apipurškimas Amalgerol ir AZOFIT – pats greičiausias būdas pagerinti dirvos savybes. Tyrimais nustatyta, kad pridengtoje dirvoje susidaro palankesnės sąlygos augalų šaknims, jos įsiurbia daugiau mitybos elementų. JAV mokslininkai pažymi, kad organika praturtintoje dirvoje ženkliai mažiau nematodų. Tą pačią informaciją girdėjome ir iš Danijos dirvožemių specialistų. Mokslininkai pažymi, kad daugelis ligų sukėlėjų, gyvenančių dirvoje, ant augalų patenka su oro srovėmis nuo dirvos paviršiaus. Mulčius apsaugoja nuo sporų plitimo su drėgnu oru nuo dirvos paviršiaus. Pas mus iki šiol buvo galvojama kitaip. Tačiau nebuvo preparatų, greitinančių šiaudų mineralizaciją. Naudojant šiaudus, kaip mulčą ir apdorojant juos biologiniais preparatais Amalgerol ir AZOFIT, efektas padidėja kelis kartus. Ūkininkai jau praėjusį rudenį įsitikino, kad apipurkšti šiaudai daug greičiau mineralizuojasi ir pagerėja augalų vystymosi kokybė. Nesigaili ir tie, kurie pavasarį apipurškė runkelius ar rapsus su Amalgerol ar AZOFIT deriniu. Iš pradžių pradėjus formuotis plutai ūkininkai sakė, kad preparatai nesuveikė. Tačiau taip ir turėjo būti, bakterijos nesidaugina žaibiškai, jų poveikis laipsniškas. Šiandien jau skambina ne vienas ir sako, kad pluta pasidarė tarsi korys ir sudygo cukriniai runkeliai, o ten kur liko neapdorota, pluta tokia, kad galima važinėtis su dviračiu. Mes rekomenduojame šiais preparatais apipurkšti vasarinius rapsus, miežius bei kviečius, o tuo labiau kukurūzus. Pastarieji gana ilgai neuždengia dirvos ir jos paviršiuje vyksta negatyvūs procesai.

Dirvos pluta šiandien jau valdomas reiškinys, tereikia sumaniai pritaikyti šiuolaikinio mokslo laimėjimus.

Augalai pakliuvo į dirvos plutos spąstus:

 Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad išeities nėra. Padėjo po sėjos išpurkštas AZOFIT ir Amalgerol derinys. Dirvoje prasidėjo "judėjimas", iš šaknų būklės matosi, kad augalai išeis iš krizės. Suprantama, silpnus augalus reikės pagloboti:

Vargu ar taip pavyks pagerinti dirvos savybes?

UAB “Kustodija” konsultantas Vygintas Cechanavičius