Agrochemijos mokslo ir gamybininkų bendro darbo rezultatai

Įvairiose tarptautinėse konferencijose agrochemijos specialistai teigia, kad ne mažiau 50 proc. augalų derlingumo potencialo nulemia trąšos, tačiau ir ateityje svarbiausiu veiksniu, ribojančiu augalų derlingumą, išliks dirvožemio derlumas. Svarbiausias trąšų gamintojų ir žemdirbių uždavinys yra išsaugoti ir didinti dirvožemio derlumą bei pasiekti maksimalų vietos sąlygomis lauko augalų produktyvumą. „Arvi fertis“ remiasi agrochemijos  mokslininkų rekomendacijomis ir žemdirbiams siūlo racionaliai naudoti trąšas: išberti tiek trąšų, kiek reikia mitybos elementų planuojamam aukštos kokybės derliui ir taip neleisti blogėti dirvožemio savybėms ir neužteršti aplinkos. Tai pasiekiama taikant moksliniais tyrimais pagrįstas augalų tręšimo technologijas, kai trąšų normos optimizuojamos kiekvienam ūkiui ar net laukui, atsižvelgiant į aplinkos veiksnius ir ekologinius apribojimus. Įmonės technologai, remdamiesi moksliniais tyrimais, analizuoja fiziologinius procesus, vykstančius augaluose, bei mikrobiologinius procesus, vykstančius dirvožemyje, ir kuria trąšų formules, labiausiai atitinkančias augalų ir dirvožemio reikalavimus. Gamindami trąšas „Arvi fertis“ specialistai pirmiausiai siekia maksimalaus trąšų efektyvumo. Šiandieninė trąšų pramonė pagamina milijonus tonų trąšų, tačiau tik dalis jų visiškai atitinka agrocheminius augalininkystės poreikius. Kokios trąšos dažniausiai siūlomos rinkoje? Tai trąšos, kuriose nėra subalansuotas svarbiausių mitybos elementų santykis. Žemdirbiai dažnai pasiduoda įkalbinėjimams įsigyti tuometiniu kainos atžvilgiu pigesnes trąšas, bet praranda galimybę patenkinti augalų ir dirvožemio poreikius. Analizuojant esamas rinkoje standartines trąšas, ypač pastaruoju metu populiarias pagrindinių maisto elementų santykiu 1:1:1, pastebimas jų nepakankamas agrocheminis efektyvumas, siekiantis vos 25 – 30 proc. Tai atspindi didelius nuostolius ir neigiamą įtaką aplinkai bei didelius ekonominius ūkių nuostolius. Dėl to „Arvi fertis“ įmonės agrochemikai ir technologai, dirbdami kartu su KTU, ASU, LAMMC mokslininkais,  didina trąšų efektyvumą, modifikuodami chemines ir fizines trąšų savybes. Kartais nepakanka pagrindinių elementų derinių, todėl reikalingos trąšos su tam tikrais mikroelementų ar biostimuliatorių deriniais. Žemdirbiai gilinasi ir klausia, kokias trąšas pasirinkti, kad būtų galima gauti maksimalų rezultatą su minimaliomis išlaidomis. Pastaraisiais metais „Arvi fertis“ sukūrė naujas trąšų formas, kurių efektyvumas siekia 90 proc. ir daugiau. Po keletą metų užtrukusių mokslinių ir gamybinių bandymų buvo sukurtos biologiškai aktyvios trąšos, pasižyminčios augalų ir dirvožemio mikrofloros stimuliacinėmis savybėmis. Naujos kartos trąšos pasižymi teigiamu poveikiu dirvožemiui. Naudojant šias trąšas, dirvožemyje kaupiasi biologinis azotas ir daugėja augalams prieinamo fosforo. Biologizuotos trąšos turi savybę slopinti patogenus dirvoje, o tai labai svarbu atsėliuojamuose kviečių ar cukrinių runkelių pasėliuose. Naudojant šias trąšas, augalininkystės produkcijoje ir dirvožemyje nesikaupia nitratai. Įmonės specialistai įsitikinę, kad naujos kartos trąšos padės esmingai padidinti augalininkystės produkcijos ekonominį efektyvumą.

Žemdirbiai žino, kad „Arvi fertis“ kompleksinių trąšų granulės išsiskiria puikiomis mechaninėmis savybėmis, nepraranda agrocheminių savybių sandėliuojant. Taip pat jos tinka lokaliam tręšimui. Na, o šio rudens sezono naujiena - ultralokaliniam tręšimui sukurtos trąšos mikrogranulėse. Jos skirtos žieminių ir vasarinių javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių bei daržovių tręšimui kartu su sėklomis. Sėklas įterpiant su specialiais sėjamųjų mašinų mikrodozatoriais, taip pat įterpiant granulytes 0,5-1cm atstumu nuo sėklų. Tokiu būdu besivystanti augalų šakniaplaukių sistema greičiau įsisavina su mikrogranulėmis įterptas maisto medžiagas bei įgalina augalus greičiau augti ir vystytis. Naudodami šias trąšas žemdirbiai sutaupys ne tik lėšų, bet ir laiko, nes startinė tręšimo norma siekia vos 20-30kg/ha.